Į šį neįprastą klausimą pamėgino atsakyti pora jaunų JAV
mokslininkų, kurie ištyrė 52 garsius Paskutinę vakarienę
vaizduojančius paveikslus, nutapytus nuo 1000 iki 2000 metų.
Tyrėjai nustatė, kad Jėzaus ir jo mokinių porcijos per
tūkstantmetį stulbinamai padidėjo.
Panaudoję kompiuterinės grafikos technologijas, mokslininkai
nuskenavo paveiksluose pavaizduotus pagrindinius patiekalus, duonos
kepaliukus ir lėkštes bei apskaičiavo vidutinį porcijų dydį.
Mastelis buvo apskaičiuotas pagal menininkų pavaizduotų veikėjų
galvų vidutinius matmenis.
Paaiškėjo, kad per tūkstantmetį Paskutinės vakarienės
pagrindinio patiekalo porcijos palaipsniui padidėjo 69,2 proc.,
lėkščių dydis - 65,6 proc., o duonos kepalėliai - 23,1 procento.
Pasak mokslininkų, didėjančios porcijos atspindi žemės ūkio
pažangą per pastaruosius dešimt šimtmečių.
„Per pastarąjį tūkstantmetį dramatiškai išaugo maisto
gamyba, prieinamumas, saugumas, gausa ir įperkamumas“, - sakė
rinkodaros ir taikomosios ekonomikos profesorius Brianas Wansinkas iš Kornelio universiteto Niujorke.
„Manome, kad menas atkartoja gyvenimą, todėl šie pokyčiai buvo
atspindėti garsiausią vakarienę per visą istoriją
vaizduojančiuose paveiksluose“, - pridūrė jis.
Studijos, kuri buvo paskelbta Didžiojoje Britanijoje leidžiamame
medicinos žurnale „International Journal of Obesity“, antrasis
autorius - B.Wansinko brolis Craigas, religijos studijų
profesorius iš Virdžinijos Veslio koledžo Norfolke. Jis
taip pat yra presbiterionų kunigas.
Pasak Naujojo Testamento, Paskutinė vakarienė vyko Paschos
(Neraugintos duonos šventės) vakarą, likus dienai iki Jėzaus
Kristaus išdavimo. Tačiau kokie valgiai buvo ant tos vakarienės
stalo - nenurodoma.
Paveiksluose dažniausiai vaizduojami pagrindiniai patiekalai buvo
žuvis (18 proc.), ėriena (14 proc.) ir kiauliena (7 proc. ), nors
pastaroji yra žydams draudžiamas valgis. Kituose paveiksluose
pagrindinis patiekalas nebuvo aiškiai pavaizduotas.