Net klaipėdiečiams menkai žinomas J.L.Vienerio vardas būtent šiame
viešbutyje įamžintas neatsitiktinai - XIX amžiaus pabaigoje
raudonplyčiame pastate veikė nusigyvenusių miesto pirklių prieglauda.
Ne kas kitas, o J.Vieneris 1862 metais rašytame savo testamente
prieglaudos statybai ir išlaikymui paliko tais laikais nemažą 28 tūkst.
talerių sumą. Po mecenato mirties miestiečiai jo valia įvykdė.
Sovietmečiu apšiurusiu daugiabučiu virtęs prieglaudos pastatas dabar
rekonstruotas, jame įsikūrė prabangus viešbutis su restoranu „Navalis“.
„Vestibiulyje atidengta menininko Vytauto Karčiausko sukurta memorialinė
plokštė su užrašu ir simboliniu J.L Vienerio pėdos atspaudu svečiams
primins ne tik šio pastato istoriją, bet ir žmogų, kuris užjausdavo ir
padėdavo vargšams“, - sakė „Navalio“ direktorius Edmundas Norvilas.
Klaipėdoje išliko ir daugiau J.L.Vienerio lėšomis pastatytų visuomeninių
pastatų, kuriuose anksčiau veikė beglobių vaikų prieglauda, mergaičių ir
berniukų mokyklos, ligoninės. Pasak V.Karčiausko, visus šiuos pastatus
numatyta panašiai kaip „Navalyje“ papuošti atminimo ženklais su mecenato
pėdos atspaudais.
Gyvenimo saulėlydyje J.L.Vieneris pribloškė miestelėnus - visą savo
nekilnojamąjį turtą, pinigus bankuose užrašė magistratui. Pirklys
prisakė po jo mirties iš palūkanų toliau remti beglobius vaikus, našles,
skirti stipendijas gabiems, bet neturtingiems moksleiviams, svetur
mokslus kremtantiems studentams. J.L.Vienerio fondas, įkurtas dar
Prūsijos valstybės laikais, veikė pat iki Antrojo pasaulinio karo.
„Nesukūręs šeimos, buvęs bevaikis filantropas, matyt, norėjo, kad žmonės
jį prisimintų. Pirklius tais laikais labdarai skatindavo griežti
Prūsijos įstatymai - šioje valstybėje buvo uždrausta elgetauti“, -
kalbėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas Jonas Genys.
Klaipėdietis Kęstutis Demereckas, viešbutyje „Navalis“ pristatęs savo
naują biografinę knygą apie J.L. Vienerio gyvenimą, pažymėjo, jog šis
žydų kilmės pirklys susikrovė kapitalą prekiaudamas augalų sėklomis:
„Amžininkų teigimu, pinigais jis nesišvaistė - kavinėje nesunaudotą
cukrų sukdavo į popierių ir dėdavo kišenėn. Buvo vadinamas šykštuoliu“.
Stebina dar vienas pirklio testamente nurodytas priesakas - po mirties
jis kažkodėl pageidavo būti palaidotas ne tarp vietinių žydų, o bendrose
miestiečių kapinėse, kur ilsisi įvairių tautybių žmonių palaikai.
Vykdant paskutiniąją velionio valią, J.L. Vienerio kapą senosiose
Klaipėdos kapinėse papuošė įspūdingas paminklas. Sovietmečiu kapinės
buvo nušluotos nuo žemės paviršiaus. Dabar čia įsikūręs Skulptūrų
parkas.
Vandalams naikinant senąsiąs kapines, paminklą J.L.Vieneriui per
stebuklą pavyko išgelbėti. Ilgą laiką jis saugotas Mažosios Lietuvos
istorijos muziejuje, o vėliau pastatytas vietinei žydų bendruomenei
grąžintose kapinėse. Tik vėliau apsižiūrėta, jog taip paniekinta
paskutinioji iškilaus labdario valia. Prieš kelerius metus klaida
ištaisyta - paminklas perkeltas į Skulptūrų parką ir pastatytas ten,
kur iš tikrųjų yra palaidotas J.L. Vieneris.
„Šio žmogaus darbai - kilnumo, nesavanaudiško tarnavimo visuomenei
pavyzdys, todėl norime juos tęsti, per jo gimtadienį rengsime įvairias
akcijas“, - žengti filantropo pėdomis žadėjo atgaivinto J.L.Vienerio
labdaros ir paramos fondo vadovas Martinas Žaltauskas.
Skulptūrų parke, šalia labdario kapo sumanyta įrengti žaidimų aikštelę
vaikams. Fondo aktyvistai klaipėdiečius šį šeštadienį 11 val. kviečia į
parką mankštintis su instruktoriais, dalyvauti šachmatų turnyruose.
Parke susirinkusių žmonių lauks vaišės - vadinamoji J.L.Vienerio
arbatėlė. Pasirodo, filantropas pageidavo, jog magistratas kasmet per
jo gimtadienį sočiai pamaitintų 100 nepasiturinčių žmonių. Tam jis
banke irgi buvo palikęs tam tikrą pinigų sumą.