Riedlenčių mada, atrodo, siaučia lyg virusas. Vos keliose parduotuvėse, kuriose galima įsigyti naujausių modelių riedlenčių, riedučių ir jiems skirtų aksesuarų, – nuolatinė apgultis.
Ekstremalaus sporto klubo „Iksas“ narys Giedrius Skrebutėnas įsitikinęs, jog dviejų parduotuvių vilniečiams užtenka. Juolab kad įdomių ir gerai pasaulyje išreklamuotų riedlenčių galima įsigyti internetu.
Anot Giedriaus, nėra amžiaus ribos, kada stoti ant riedlentės. Kai kurie tėvai ja naudotis jau moko vos pradėjusius vaikščioti savo vaikus.
Riedlentės gaminamos trijų dydžių, bet mažiausių, skirtų vaikams, mūsų parduotuvėse beveik nebūna.
Vaikai ir paaugliai perka vidutinio dydžio riedlentes. Dažniausiai jas išsirenka didžiuosiuose prekybos centruose. „Tai nėra blogai. Tiesa, už keliasdešimt litų įsigyta riedlentė nelaikys ilgai. Tokios greitai sulūžta. Todėl antrąją riedlentę žmonės jau perka kokybiškesnę ir renkasi pagal kitus parametrus – važiavimo įpročius, atliekamus triukus“, – vardijo G.Skrebutėnas.
Tiesa, įsigijus riedlentę, atsiranda ir galvosopis: kur mokytis ja važiuoti.
Paaugliai renkasi parkus, miesto aikštes. Tačiau iš ten juos išvaiko policijos pareigūnai.
Samdyti mokytoją, kuris pamokytų, kaip stovėti ant riedlentės ar daryti triukus, – sudėtinga. Čia egzistuoja gatvės kultas – visi mokosi vieni iš kitų. Jokių trenerių.
„Išmokus vadinamąjį pašokimo triuką („oley“), kuris yra pats sudėtingiausias, lieka tik tobulėti. Kas neišmoksta šio triuko, kažin ar galės gerai važinėti riedlente“, – gatvės sporto ypatumus atskleidė G.Skrebutėnas.
Įvairių triukų riedlentininkai išmoksta ir žiūrėdami filmus su įspūdingais užsienio žvaigždžių pasirodymais.
Stebėdami garsenybių triukus, jie mokosi ne tik gerai važiuoti, bet ir stilingai apsirengti.
Šiuo metu tarp riedlentininkų populiarėja „skeitpanko“ stilius – aptempti juodi džinsai, sportiniai bateliai, marškinėliai. Hiphopo muzikos gerbėjai renkasi platesnius drabužius.
Pagal kelių eismo taisykles riedutininkai priskiriami pėstiesiems, todėl jiem nereikia specialių trasų – su vėjeliu gali lėkti miesto šaligatviais.
„Tačiau taip važiuoti nesaugu, mat kyla pavojus susidurti su kitais žmonėmis.
Labiau tinkamos vietos važinėtis yra parkai, aikštelės.
Ten rengiamos slalomo arba gatvės ritulio varžybos, kai lazdomis stumdoma į vartus kamuolį“, – pasakojo klubo „Riedėk.lt“ prezidentas Evaldas Norvaiša.
Riedučius pastaruoju metu ypač pamėgo dailiosios lyties atstovės. „Jais važinėtis kur kas smagiau nei bėgti krosą. Ir kilogramus gerai aptirpdo“, – džiaugėsi prieš metus naują pramogą atradusi trisdešimtmetė vilnietė Ieva Brazaitytė. Atšilus orams, ji kiekvieną vakarą trauks į Vingio parką.
Pernai už 200 litų įsigijusi riedučius moteris internete susirado profesionalų riedutininką, kuris kelis vakarus mokė ją važinėjimo gudrybių. Už valandą mokytojui Ieva mokėjo po 20 litų.
„Beje, pirmoji užduotis buvo išmokti taisyklingai griūti“, – prisiminė vilnietė.
Kaip išsirinkti?
Riedučiai
* Renkantis riedučius, svarbiausia yra patogumas – batai neturi spausti. Geriau rinktis šiek tiek laisvesnius ir būtinai apsiavus jais pavažinėti parduotuvėje nors keliolika minučių. Jeigu jaučiate kokį nors nepatogumą, atidėkite juos į šalį.
* Geriau pirkti riedučius su guminiais ratukais, nes jie rieda minkščiau nei plastikiniai.
* Jei ketinate važinėtis ekstremaliau – šokinėti nuo laiptukų, rinkitės riedučius tvirtesniu rėmu, vadinamąja slide.
* Parduotuvėse galima išsirinkti ir riedučius, kurių ratukus nuėmus žiemą galima pritvirtinti pačiūžas. Todėl jeigu artimos abi sporto šakos, užteks vieno pirkinio.
Riedlentės
* Pradedantiesiems patariama rinktis jau sukomplektuotas riedlentes. Pažengusieji lentą, švitrinio popieriaus, varžtų, guolių, ratukų ir ašių nusiperka atskirai.
* Pirmiausia išsirenkama lenta. Įprastos lentos plotis – 19 centimetrų. Tačiau ji pasirenkama pagal pėdos dydį. Svarbu, kad jos nekyšotų.
* Standartinis lentos ilgis – 80 centimetrų. Ją renkantis reikia atsižvelgti į savo ūgį. Kuo žmogus aukštesnis, tuo lenta turi būti ilgesnė.
* Ašis neturi būti platesnė už lentą. Tinkamiausiai pritaikytos ašys yra tuomet, kai, padėjus lentą statmenai, ji nesvyra į šonus.
* Renkantis ratukus taip pat reikėtų pardavėjams pasakyti, kokia danga dažniausiai važinėsitės. Kuo ratukai mažesni, tuo danga turi būti lygesnė, be duobių.
Naujokų klaidas patyrė savo kailiu
Audrius Giržadas
Televizijos laidų prodiuseris ir vedėjas
„Pirmą kartą riedučius išbandžiau prieš ketverius metus. Pasiūlė viena gera draugė, o aš sutikau. Kurį laiką ieškojome, kas galėtų pamokyti važinėti, tačiau tokių paslaugų tuomet niekas nesiūlė. Tad iš pradžių klupinėdami, griuvinėdami bandėme patys važiuoti. Dabar riedu neblogai, tačiau nemoku jokių triukų.
Riedučių nenuomojau, iš karto nusipirkau, ir gana neblogus. Tačiau greitai paaiškėjo, kad padariau klaidą – pradedančiajam geriau įsigyti prastesnius, pigesnius riedučius, kuriais ne taip greitai skriejama.
Po poros metų įsigijau dar vienus. Senesnieji buvo truputį per dideli, todėl nuo jų pavargdavo kojos.
Todėl šios sporto šakos naujokams į parduotuvę patarčiau eiti su specialistais, nepasikliauti tik pardavėjų patarimais. Tąkart jie mane ramino, jog, užsimovus storesnę kojinę, viskas bus gerai.
Kadangi važinėju pakankamai ramiai, meistrai nuo pirmųjų mano riedučių ratukus perdėjo ant naujų.
Riedučių priežiūra yra paprasta. Kai matau, kad ne itin gerai rieda, nunešu juos išvalyti. Paprastai, perlėkus per smėlį ar vandenį, ratukai ima nenoriai suktis.
Paprastai per mėnesį kelis vakarus riedu į Vingio parką. Beje, visada ant kaklo turiu švilpuką, nes ne kartą dėl mamų ar auklių su vežimėliais ir mažais vaikais teko sukti į krūmus – priešingu atveju būčiau ką nors sužeidęs ar partrenkęs.
Įdomiausia, kad motinos vežimėlius stumia būtent takais, skirtais dviratininkams ir riedutininkams.“