Sunkmetį įveikia mediniu arkliuku

Ir gamino iki krizės, kol buvo stipri ir stabili Vokietijos markė. Dabar šis sėkmės laikas jau praeityje, dabar apie tokį metą galima tik pasvajoti.

Darius Žibaitis – praeityje profesionalus sportininkas, priklausęs Lietuvos akademinio irklavimo rinktinei. Pagal specialybę – radiomechanikas. Bet jau 16 metų gamina medinius žaislus, vaikiškus baldelius. Pastaraisiais metais jo bendrovės gaminių didžiąją dalį sudaro mediniai arkliukai. Tad galima sakyti, kad per ūkio sunkmetį kupiškėnas risnoja, pasibalnojęs medinį žirgelį.

„Galima sakyti, kad arkliukai mus gelbsti. Kažkada reikėjo vaikų darželiams medinių baldelių, dabar darželiai neturi tam lėšų. Užsienyje buvo mielai perkami mediniai suvenyrai, mūsų supynės-arkliukai. Dabar visi užversti pigia kiniška produkcija. Sujudimas prasideda tik artėjant Kalėdoms. Rugpjūtį-rugsėjį suaktyvėja mūsų gamyba, kaupiame gaminius sandėlyje, o spalį jau pradeda juos gabenti užsakovai į Lietuvos, Latvijos žaislų parduotuves. Didžiausia paklausa gruodį, artėjant metų pabaigos šventėms“, - apie kol kas neskubią darbų tėkmę pasakojo verslininkas.

Įdomi tokio netradicinio verslo idėja. Kaip ji kilo? Argi sportiškam vyrui priderėjo galvą sukti dėl medinių vaikiškų žaislų? Toks klausimas pašnekovą pralinksmina.

„Matyt, man patinka žaisti. Patinka medis, nors nesu nei stalius, nei koks menininkas tautodailininkas. Senelis buvo stalius, tėtis mokėjo daug ką iš medžio padaryti. Aš visko mokiausi pats, esu savamokslis. Rankomis pjaustinėjau, be staklių. Paskui įsigijau kelias. Prieš trejus metus, paėmęs paskolą, nusipirkau modernias, kompiuteriu valdomas italų gamybos medžio stakles. Daug rankų išlaisvino, dabar mums užtenka šešių darbininkų. Rygoje veikusioje parodoje nusižiūrėjau tas stakles, niekur Lietuvoje nebuvau matęs“, - bendrovės vadovas rodo savo didžiausią pagalbininką. Žiūrinėjame, kaip dailiai išpjaustomas arkliuko korpusas, į atskiras krūvas jau sudėtos kitos detalės.

Tokių iš beržo medienos pagamintų detalių bus iš viso penkiolika, jas reikės rankomis sudėlioti, sutvirtinti, suveržti, nudažyti, kur reikia, šilkografijos technika nupiešti arkliukui akis, ausis, nosies šnerves.

Iš pradžių verslininko žmona Daiva sakė arkliuko galvą piešusi ranka, bet tai užimdavo daug laiko, paklausa didėjo ir reikėjo ieškoti kitų būdų darbui paspartinti – tolima verslo pradžia dabar kupiškėnų šeimai kelia šypsenas.

Abu Žibaičiai bendrovėje dirba kartu ir pripažįsta, kad verslo idėjos bendraautore galima laikyti ir jų pirmagimę dukrą. Jai abudu gamino pirmąjį medinį arkliuką, žiūrėjo, kaip mažylė jaučiasi, ar patinka arkliuku suptis, ar saugus žaislas. Jų dukrai jau 18 metų, beveik tiek, kiek ir šeimos verslui. Kai Žibaičiai ėmėsi medinių žaislų gamybos, šalyje tik Skuode buvo panašaus profilio įmonė. Dabar apie ją nieko nebegirdėti.

Smalsu, kodėl pašnekovas pokalbio pradžioje paminėjo laukiantis vėsaus pavasario ir vasaros. Ogi todėl, kad tokiu oru vaikus tėveliai iš lauko vedasi vidun ir ieško žaislų. Medinis arkliukas tada yra kaip tik mažyliui nuo vienerių metukų.

Dar svarbu ir demografinė šalies situacija. Prieš kelerius metus verslininkai džiaugėsi, kai valstybė buvo sumaniusi mokėti dosnias motinystės pašalpas. Praėjus metams po tokio sprendimo labai buvo išaugusi medinių arkliukų paklausa, buvo kam žaisti... Dabar šis bumas jau baigiasi.

Pasak verslininko, gerai būtų, kad valdžia bent iš dalies dirbtų pagal deklaruojamus verslo skatinimo prioritetus.

„ Kalbama, kad kaimo verslams būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas. Tokių stebuklų neteko pačiam patirti, tikrinančios institucijos pagalbos paprastai nesiūlo. O juk galėtų taip elgtis, nes ištikus kokiai krizei tuoj valdžia pragysta meiliais kreipiniais į verslininkus, apeliuodama į tėvynės gerovę ir garbę, vardan kurios visi piliečiai turi aukotis“, - pasakoja verslininkas.

Todėl, pasak kupiškėno, visai nenuostabu, kad jaunesni žmonės važiuoja į civilizuotą pasaulį, kitose šalyse kuria savo gyvenimą ir darbo vietas. Nes ten bent keleriems metams versliam žmogui duodama laisvė ir ramybė pagal savo gebėjimus įsikurti ir prasigyventi. Ogi pas mus jau registruodamas įmonę turi lįsti į skolas, nes kaip mat prispaudžia įvairūs registracijos mokesčiai.

„Kalbama apie ekologiją, apie ekologiškus, sveikus žaislus mūsų vaikams. Bet juk nėra ir menkiausio skatinimo tokiam verslui, jokių nuolaidų. Tik problemos, tik kasdienis stresas dėl išgyvenimo, tik baiminkis, kad vėl kokių naujų mokesčių ar senųjų padidinimo nesulauktum, – pašnekovas negaili kritiškų vertinimų valdininkams“, - teigia D.Žibaitis.

Tiesa, rajono savivaldybei verslininkas neturi ko prikišti. Vietos verslo centro specialistai padėjo parašyti paramos paraišką, pats ne kartą buvo kviečiamas dalyvauti meno ir amatų mugėse Slovakijoje ir Lenkijoje. Dalyvauja ir Lietuvoje įvairiose amatų pristatymo šventėse. Bet visa tai kupiškėnas vadina tik menkomis šviesos properšomis stabiliame verslo vystymo strese. Ko jau ko, o streso čia niekada netrūksta. O gal jau ateina metas tikėtis geresnių laikų?

„Viena aišku – Kalėdos tikrai ateis, nes mes jau sparčiu tempu gaminame savo arkliukus. O po Kalėdų – kas žino... Viltingai sako, bent man taip atrodo“, - sako medinių žaislų bendrovės vadovas.