Lietuvos braškių augintojų draugijos ir Lietuvos ūkininkų šeimų sąjungos vadovo braškynas užima maždaug dešimt hektarų.
Iš jo V.Juodsnukis priskina tonas braškių, kurias ne tik skuba parduoti, bet ir deda ant savo stalo. Nors patariama per metus suvalgyti bent 5 kilogramus daug geležies turinčių braškių, jų nokimo metu vyras sukerta ne mažiau kaip porą kilogramų uogų per dieną.
Vasarai baigiantis 56 metų kaunietis pradeda rūpintis jų atsargomis.
Braškynas – senelių žemėje
V.Juodsnukio šaldiklis lūžta nuo užšaldytų šviežių ir su cukrumi trintų braškių, o virtuvės lentynose – indai su spaustomis braškių sultimis bei džiovintomis uogomis. Ūkininkas neverda uogienių, nes mano, kad jose išlieka mažai vitaminų.
Hidrogeologo specialybę turintis V.Juodsnukis braškių auginimu pradėjo domėtis prieš penkiolika metų.
„Iš senelių paveldėjau žemę ir nutariau ją dirbti. Kai trejus metus smėlėtoje žemėje nei kviečiai, nei rugiai neaugo, pradėjau sodinti braškių sodinukus“, – ūkininkavimo pradžią prisiminė V.Juodsnukis.
Šiuo metu vyras augina įvairių veislių braškes, kurių daigai į pakaunę atvežti iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos ir Olandijos. Dėl to, kad skirtingų veislių braškės sunoksta ne vienu metu, V.Juodsnukis šviežių uogų derliumi džiaugiasi nuo gegužės iki rugpjūčio. Labai svarbu ir tai, kad vyras žino, kurios uogos tinkamos apdoroti ir laikyti.
Uogas trina mediniu šaukštu
Ne visos braškės, kurios kvepia ir burnoje tirpsta ką tik nuskintos, tinka virti, spausti sultis, trinti su cukrumi ar šaldyti.
„Vienos uogos apdorojamos greitai ištyžta, kitos praranda spalvą, trečios – aromatą. Kiekviena braškių veislė turi savo privalumų ir trūkumų“, – aiškino braškių augintojas.
Žiemai ruošiant braškes ne mažiau svarbu atrinkti sveikas nepernokusias uogas, jas nuplauti ir nusausinti. Šaldyti tinkančias šviežias uogas V.Juodsnukis sudeda į plastiko indelius ir krauna į šaldiklį.
Tačiau jam skanesnės – su cukrumi trintos braškės. Kilogramui uogų ūkininkas naudoja 100 gramų cukraus. Jas trina tik mediniu šaukštu.
Sultims spausti vyras naudoja išnokusias saldaus skonio braškes. Kad gėrimas laikytųsi, vyras į jo litrą įberia apie 300 gramų cukraus, pakaitina ir išpilsto į stiklinę tarą.
Gardina mėsą ir silkę
Kol buvo gyva V.Juodsnukio žmona, braškes konservuodavo ir įvairiausius patiekalus iš jų gamindavo ji. Dabar ūkininkas šeimininkauja pats.
Savaitgaliais vyras kepa braškėmis skanintus sausainius ir pyragus. Su šiomis uogomis jis ruošia virtinius ar varškėčius, kuriuos užgeria braškių kisieliumi, kokteiliu su pienu ar punšu.
„Svečiams sugalvoju ir netradicinių patiekalų. Braškių pasiūlau ne tik prie sūrio ar ledų. Su jomis ruošiu paukštieną, žvėrieną ir net silkę. Žmonės stebisi tol, kol paragauja“, – pasakojo V.Juodsnukis.
Trintos braškės skarelėse
Kepiniams reikės stiklinės trintų braškių, 300 gramų miltų, 50 gramų sviesto, 100 gramų cukraus, 2 kiaušinių trynių, 1 baltymo, 100 gramų grietinėlės, šaukštelio cinamono, vanilinio cukraus.
Du trečdalius miltų paberti ant lentelės, sudėti gabalėliais supjaustytą sviestą, supilti grietinėlę, įmušti kiaušinių trynius, suberti cukrų, cinamoną ir vanilinį cukrų.
Peiliu braukiant miltus iš kraštų, kapoti tešlą, kol visi komponentai susimaišys. Tešlą suminkyti sausomis, šaltomis rankomis (nuplauti jas šaltu vandeniu ir nusausinti). Iš jos formuoti volelį, jį vynioti į sviestinį popierių.
Tešlą dviem valandoms palikti šaltai. Išėmus ją padalyti į keturias dalis. Iš gabalėlio iškočioti apvalų lakštą ir jį supjaustyti į 10 – 12 kvadratėlių. Ant jų uždėti po vieną ar du šaukštelius tirštų trintų braškių. Į viršų užlenkti du arba visus keturis skarelės kampus. Aptepti su cukrumi plaktu kiaušinio baltymu.
Skareles sudėti į skardą ir pusvalandį kepti karštoje orkaitėje.