Nyderlandų mokslininkas Arnoldas van Huisas tikina, kad į valgiaraštį derėtų įtraukti didžiųjų milčių apkepą, blynelius su žiogais ir kitokias kulinarines gudrybes, kurių sudedamosios dalys ropoja, šliaužioja ir rangosi. A.van Huisas aiškina, kad toks mitybos pokytis pasauliui padėtų įveikti maisto trūkumą ir padėtų išvengti pavojų, tokių kaip mažėjantys derlingos žemės plotai, senkantys vandens ištekliai ir augantis anglies dvideginio kiekis atmosferoje.
Vageningeno universiteto profesorius atskleidžia, kad vabzdžiuose yra daugiau baltymų negu galvijų mėsoje, o užauginti vieną kąsnį kirminų kainuoja kur kas pigiau - 1 kilogramui jautienos užauginti vien vandens prireikia gerokai daugiau negu 1 kilogramui vabalų. Jau nekalbant, kad karvė į orą išleidžia nepalyginamai daugiau anglies dvideginio.
A.van Huisas rengiasi parašyti receptų knygą, kad patiekalai iš vabalų, lervų ir vabzdžių neatrodytų aborigenų verta egzotika.
„Juk vaikai nemato problemų kišdami vabzdžius į burną. O suaugusiųjų valgymo įpročiai juos atstumia. Tik ragavimas ir patirtis gali priversti persigalvoti“, - teigia profesorius. Anot jo, problemos esmė - psichologija. Juk per džiungles paromis keliaujantys specialiųjų pajėgų kariai suvalgo dar ne tokių dalykų ir jaučiasi stiprūs bei tvirti.
Dabar A.van Huisas išsijuosęs organizuoja paskaitas, maisto degustacija ir kulinarijos pamokėles. Pasitelkęs į pagalbą profesionalų virtuvės meistrą, mokslininkas rodo, kaip gaminti maistą iš gausybės vabalų, kirminų ir žiogų - šie gyviai jau auginami Nyderlandų ūkiuose vartojimui.
Kad pritrauktų vabalų valgytojus, olandas su mokslininkų komanda ilgai bendradarbiavo su vietine Vageningeno kulinarijos mokykla. Bendras tikslas - visuomenės negąsdinančių receptų knyga.
Virtuvės meistras Henkas van Gurpas jau sugalvojo, kaip iš didžiųjų milčių pagaminti apkepą, iš cukruje apkepintų kirminų ir šokolado jis paruošia puikų desertą ir nesibaimina ant viršaus uždėti kelias lervas - kad būtų daugiau baltymų. Jis aiškina, kad bjaurėtis produktais nėra priežasties.
„Stengiuosi gaminti taip, kad žmonės matytų, ką valgo, - sako H.van Gurpas, - Kai tarptautinį pripažinimą pelnę virtuvės meistrai pradės gaminti tokius patiekalus, kiti seks iš paskos.“
Azijos šalyse, pavyzdžiui, Tailande ir Vietname, žiogai ir skėriai jau seniai yra vartojami kaip traškučiai. Tačiau olandų valgiaraštyje šių vabzdžių nebuvo.
A.van Huisas tikina, kad europiečiams laikas pradėti valgyti vabalus, nes tai yra alternatyvus baltymų šaltinis - lervose ir vabaluose gali būti net 90 proc. baltymų. Yra ką pagalvoti raumenis auginantiems kultūristams. Jautienoje, anot mokslininko, baltymų būna 40-70 procentų.
„Prognozuojama, kad pasaulyje nuo 2000 iki 2050 metų dvigubai išaugs mėsos suvartojimas. O mes jau ir taip naudojame 70 proc. derlingos žemės ploto, todėl daugiau švaistyti negalime“, - tvirtina olandų mokslininkas.
Būtent galvijai išmeta 18 proc. dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą.
Specializuotuose Nyderlandų ūkiuose kirminai ir lervos jau ilgai auginamos kaip lesalas paukščiams ir maistas driežams, beždžionėms. Dabar ūkių savininkai susimąstė apie kitokią rinką.
„Daug maistingų medžiagų, labai sveika vyresnio amžiaus žmonėms“, - apie savo auginamos produkcijos privalumus kalba Margot Callis. Nors pati ūkininkė prisipažįsta, jog vabalų nevalgo - yra jiems alergiška.
O 24 metų IT konsultantė Duyugu Tataras aiškina, kad po paskaitos apie maistą iš vabalų sumažėjo baimės: „Skonis nebuvo bjaurus. Bet gyvių valgymo idėja mane baugino. Jie buvo traškūs. Skonis nepriminė įprasto maisto. Ne kaip mėsa, daržovės ar vaisiai. Gal tai panašu į kukurūzų dribsnius.“
Anot merginos, daugiausia drąsos prireikė ryžtis paragauti. „Dažniausiai vos pamačiusi tokį vabalą ar kirminą sutraiškau. Nesu pratusi jų valgyti. Nežinau, ar dar kada nors pasiryšiu jų paragauti“, - prisipažįsta A.van Huiso paskaitos dalyvė.