Jie skirti vietos vyno savybėms išsaugoti, todėl kartais neturi nieko bendra su ypatingu derliumi. Tad verta žinoti, kuo skiriasi žinomiausiuose Prancūzijos regionuose ant vyno etikečių užrašomi žodeliai Grand Cru.
Bordo
Terminas „Grand Cru“ (pranc. – išskirtinis derlius) siejamas su 1855 metų Bordo regiono vyno klasifikacija. Tuomet Antrosios prancūzų imperijos princas Napoleonas Jerome paprašė Bordo prekybos rūmų šiose valdose gaminamą vyną suskirstyti į oficialias kategorijas, mat norėta gėrimą aiškiau ir patraukliau pristatyti tais pačiais metais vykusioje pasaulinėje Paryžiaus parodoje.
Tuometinis svarbiausių gamintojų vynas buvo suskirstytas į penkias kategorijas nuo pirmos iki penktos augaviečių (Premier – Cinquieme Cru). Tačiau sąrašai buvo sudaryti remiantis kaina, nebuvo organizuojamos profesionalios degustacijos, padėsiančios tiksliai nustatyti kokybę. Tiesa, buvo remiamasi anksčiau darytomis grubokomis vyno kokybės klasifikacijomis (1647 m. ir 1767 m.), taip pat lyginama su to meto garsių vyno žinovų (Thomo Jeffersono, Alexanderio Hendersono ir kitų) sudarytais sąrašais.
Anuomet šios kategorijos vyno pardavėjams ir pirkėjams, ypač neturintiems galimybės prieš įsigyjant vyną jo paragauti, buvo išties naudingos. Tačiau bėgant metams viskas keitėsi, o ši klasifikacija beveik nepakitusi galioja iki šiol ir apima tik Médoc srities vyną. Vienintelis naujas dalyvis „Mouton Rothschild“ į Premier Cru kategoriją buvo įtrauktas 1973 metais.
Vyno ūkiai, kurių gaminių kokybė reikalauja, kad jie būtų įtraukti į aukštesnį lygį, ir tie, kurių kokybės lygmuo prastėja, yra įšaldyti oficialiuose, prieš 150 metų priimtuose sąrašuose. Be to, įvairūs vyninių susijungimai, įsigijimai ir žlugimai per šį laikotarpį paveikė visus sąraše esančius vyno gamintojus, o tai galėjo turėti įtakos gėrimo kokybei ir požiūriui į jo gaminimą.
Tad ar tikrai seniausia pasaulyje išskirtinio derliaus vyno klasifikacija yra patikima? Kadangi sunku patekti iš vienos kategorijos į kitą, vyndariai apsisaugo kainų lygiu. Jei Deuxieme Cru vynas, remiantis kokybe, jau galėtų pretenduoti į Premier Cru, jis bus brangesnis už kitą tos pačios kategorijos vyną, o jei vyno kokybė suprastėja, smunka ir kaina.
Burgundija
Naujiems Bordo vyno ūkiams į Grand Cru sąrašus patekti galimybių nėra, tačiau Burgundijoje tai padaryti įmanoma. Pats terminas Grand Cru čia itin griežtai kontroliuojamas palyginti su kitais Prancūzijos vyno regionais.
Burgundijos Grand Cru – tai geriausias regiono vynas iš Cotes de Beaune ir Cotes de Nuits sričių. Išskiriamos 4 kategorijos: Grand Cru, Premier Cru, Appellation communale ir Appellation regionale. Visos apeliacijos kiekvienais metais patikrinamos, ar nepakito jose auginamų vynuogynų kokybė.
Aukščiausios kategorijos vynas Grand Cru sudaro tik 1,5 proc. Burgundijos produkcijos. Vardas suteiktas 33 apeliacijoms, jose griežtai kontroliuojamas maksimalus leidžiamas derliaus kiekis – 35 hektolitrai iš 1 hektaro raudonajam vynui ir 40 hl/ha baltajam vynui gaminti.
Premier Cru vynas sudaro 11 proc. Burgundijos vyno produkcijos, jį gamina 651 apeliacija. Premier Cru sistema labai paini – pasitaiko, kad skirtingos vieno vynuogyno dalys priklauso skirtingoms apeliacijoms. Maksimalus derliaus kiekis kiek didesnis nei Grand Cru: 45 hl/ha baltajam ir 40 hl/ha raudonajam vynui gaminti.
Svarbu nesupainioti, kad Burgundijoje Premier Cru yra antroji vyno kategorija, o Bordo – aukščiausia.
Elzasas
Elzase vyno ūkiams taip pat suteikiamos Gand Cru kilmės nuorodos Bas–Rhin ir Haut–Rhin teritorijose. Grand Cru kategorija šiame regione įsteigta 1970-aisiais ir dėl jos kyla nesutarimų. Nemažai vyno gamintojų aršiai kritikuoja Grand Cru, įvardydami nemažai priežasčių. Visų pirma, Grand Cru ūkių nepagrįstai greitai daugėja (1983 metais buvo 25, dabar – 51), be to, Grand Cru vardo nepraranda vynuogynų ribas plečiantys ūkiai, nes įstatymuose nėra griežtai nustatyta, koks vynuogynų dydis leidžiamas.
Vis dėlto, jei vyndarys nori įgyti teisę savo ūkiui gauti kilmės vietos nuorodą „Alsace Grand Cru“, vynas turi būti pagamintas iš vynuogių, surinktų tiksliai apibrėžtoje gamybos srityje. Elzaso vyndariaims Grand Cru vyną leidžiama spausti tik iš vynuogių Riesling, Gewürztraminer, Pinot Gris (Tokay) ir Muscat, o nuo 2007 metų – ir Sylvaner.
Šampanė
Šampanas daromas maišant įvairių Šampanėje užaugintų vynuogių veislių vyną. Iš vieno vynuogyno spaustas Grand Cru šampanas – retenybė. Skirtingai nuo Burgundijos, kur Grand Cru kategorija suteikiama vynuogynams, Šampanėje šis statusas suteikiamas kaimams. Tokia sistema, pavadinta echelle des Crus (kultivavimo skale). Atsižvelgiant į ją, aukščiausios kokybės Šampanės regiono vynuogės auga būtent Grand Cru teritorijose.
Remiantis Echelle des Crus sistema, visų apeliacijų vynuogynai vertinami iki 100 balų pagal derliaus kokybę. Aukščiausiais balais įvertintų vynuogynų derlius parduodamas už didesnę kainą. Kadangi šampano gamintojai ne visuomet naudoja savo užaugintas vynuoges, ši sistema labai svarbi. Norėdami gauti aukščiausią įvertinimą, privatūs ūkininkai stengiasi kuo geriau prižiūrėti vynuogynus. Iš viso Grand Cru vyną leidžiama daryti 17-ai 100 balų pelniusių kaimų, visi jie įsikūrę Marnes srityje.
Lietuva
Lietuvoje Grand Cru vynas – tai vadinamoji nišinė kategorija, ir tai normalu. Brangus aukštos kokybės gėrimas prisimenamas tik per įvairias progas, jubiliejus. Pasak vyno žinovo ir kasmet vykstančios iškilmingos Grand Cru vakarienės organizatoriaus Arūno Starkaus, yra tokių lietuvaičių, kurie visada renkasi tik Grand Cru vyną – iškilmingos progos nelaukia.
Kartais įtakos turi ir pati kategorija – svarbu vartoti Grand Cru ir nesiaiškinti, ar tų metų derlius buvo išties geras. Pavyzdžiui, jei lygintume 1997 ir 2000 metų Bordo vynuogynų derlius, 1997-ųjų Cru vynas gali būti prastesnės kokybės nei 2000-ųjų, neturintis šio statuso, nes buvo labai prasti derliaus metai.
Džiugu tai, kad Grand Cru vyną į Lietuvą tiekia keletas gėrimų importuotojų, yra ir baltojo, ir raudonojo vyno, taip pat ir šampano.