Apie Tenerifės maistą, vietines valgymo tradicijas ir jaukius šios salos restoranėlius kalbamės su čia gyvenančiu kelionių agentūros „Novaturas“ gidu Gediminu Liaudanskiu.
Tenerifė, viena iš Kanarų salų, vilioja ne tik malonia šiluma, bet ir gardžia savo virtuve. Pats esate išragavęs bene visus vietinių gaminamus patiekalus. Tad ko būtina paskanauti čia atvykus?
Dirstelėję į Kanarų salų patiekalų valgiaraščius, pastebėsime pačių ispanų ir atvykusių iš įvairių Pietų Amerikos šalių virtuvių įtaką. Įprasta naudoti vietinius maisto produktus ir po truputį pridėti kitoms šalims būdingų elementų. Pvz., tenerifiečiai duonos su anyžių sėklomis nekepė, o dabar – vietinėse užeigose visi ragauja. Čia pajusite malonumą mėgaudamiesi tradicine ispaniška virtuve, tačiau Tenerifės gyventojai patiekalus visada pagardins daugybe prieskonių ir kvapniųjų žolelių.
Jei norite lengvai užkąsti, paragaukite įvairių gardžių sūrių. Tradiciniuose Tenerifės restoranuose arba vietinėse užeigose jums pasiūlys pagamintų iš vietinės veislės mažųjų ožkyčių pieno.
Išskirtinis Kanarų salų patiekalas, kurio kitur nerasite, yra „papas arrugadas“ – raukšlėtosios bulvės. Manoma, tai tų pačių veislių bulvės, kurias iš kelionių parvežė Kristupas Kolumbas. Jos net parduotuvėse parduodamos atskirai ir kainuoja brangiau. Tokios bulvės mažytės, jų luobelė stora.
Verdamos su lupenomis labai sūriame vandenyje, kol išgaruoja visas vanduo, o bulvių paviršiuje atsiranda druskos kristalėlių, nuo kurių ir susiraukšlėja luobelė. Vietiniai jas pagardina mojos padažu, ruošiamu iš įvairiausių prieskoninių žolelių. Galite pasirinkti iš kelių rūšių, pavyzdžiui, mojo verde – žaliasis padažas su petražolėmis ir kalendra, mojo rojo arba picon – raudonasis, šiek tiek aštrokas, nes jo sudėtyje yra saldžiųjų pipirų ir aitriųjų paprikų. Pagaminti tokį padažą nelengva. Kiekviena šeimininkė turi savo receptą – sukuria skonio harmoniją iš gausybės kvapių žolelių. Gerbianti vietines tradicijas užeiga ar restoranas nepateiks jums komerciškai gaminamo mojo – jis bus užmaišytas pačių virtuvės meistrų.
Paprastai šie padažai patiekiami kaip priedas prie įvairių patiekalų. Rinkitės atsižvelgdami į savo skonį – jie tinka tiek prie daržovių, tiek prie mėsos ar žuvų valgių. Įdomu, kad seniau Kanarų salose nebuvo naudojamas alyvuogių aliejus, tad padažus gamindavo iš saulėgrąžų, pupmedžių ar net sojų aliejaus. Atvykus į salas ispanams, išpopuliarėjo alyvuogės, tad dabar iš jų spaudžiamas aliejus dažniausiai yra sudedamoji padažo dalis.
Paplaukiojus su jūros vėžliais ar praleidus pusdienį ant kupranugarių labai tiks paskanauti tradicinės tirštos daržovių sriubos potaje. Norint jos pasigaminti patiems reikės moliūgo minkštimo, cukinijos, bulvės, morkos, batato, kukurūzo burbuolės, pupelių, gal net kelių pupų ar žirnių, truputį saldaus svogūno. Iš pradžių išverdamos kietos daržovės ir kelių rūšių mėsa. Gali būti naudojama net kiaulienos šoninė, vištienos ar jautienos gabaliukai, tik aviena netinka. Be abejo, pagardinama trupučiu prieskonių pagal skonį.
Šiais laikais galite paragauti ir potaje su ryžiais ar smulkiais makaronais. Sriubos tirštumas, kurio suteikia suviręs moliūgas, primena daržovių troškinį. Prie jos būtinai patiekiamos šviežutės bandelės, pavyzdžiui, anyžių skonio. Taip pat pasiūloma česnakinio sviesto arba alioli – česnakinio majonezo. Na, o senesniais laikais į potaje sriubą įmaišydavo ir gofio – tai tikra kalorijų bomba. (Juokiasi.) Gofio – labai maistingas įvairių miltų (kukurūzų, pupelių, pupmedžių pupų ar saulėgrąžų sėklų) mišinys. Šis valgis iki šiol populiarus ir ypač mėgstamas La Gomera saloje.
Ką patartumėte dievinantiems mėsos patiekalus?
Kanarų salose niekada nebuvo auginami dideli galvijai, tad mėsiniai tradiciniai patiekalai gaminami iš mažų gyvūnų mėsos. Populiariausi valgiai ruošiami iš kiaulienos, triušienos, ožkienos, karvelių ar vištienos.
Pasmaguriaukite conejo estofado – triušienos, troškintos orkaitėje savo sultyse arba pomidorų padaže. Mėsa būna tokia minkštutė, kad tiesiog tirpsta burnoje. Patiekiama dažniausiai be garnyro, tebekepanti storo molio dubenyje.
Gardūs ir triušienos, marinuotos citrinų sultyse su prieskoninėmis žolelėmis, gabaliukai, kepami riebaluose. Tai pikantiško skonio traškantys triušienos kąsneliai.
Ožkiena Tenerifėje kepama tik orkaitėje arba krosnyje. Ypač mėgstama ožkienos karka be garnyro. Patiekalai, gaminami iš ožkienos, laikomi šventiniais, todėl dažniausiai restoranuose jų reikia užsisakyti iš anksto.
Beje, tenerifiečiai dievina mėsą, keptą ant grotelių. Savaitgaliais kalnuose, kur vyksta iškylos, sunku rasti laisvų vietų. O aplink skleidžiasi gardus kepamos mėsos kvapas... Šios salos gyventojai pirmenybę teikia natūralaus skonio nemarinuotai ant grotelių keptai mėsai.
Taigi maloniai pavakaroti svečiai kviečiami į kepsnių ant grotelių vakarėlį kalnuose, mėgstama susitikti su draugais ir papietauti restorane ar užeigoje, bet ne namuose.
Tenerifėje, kaip ir Ispanijoje, gausu žuvų ir jūrų gėrybių...
Jūrų produktus salos gyventojai tiesiog dievina. Valgiaraščiuose rasite didžiulį šių gėrybių pasirinkimą – užkandžiauti galėsite nuo ryto iki vakaro. Siūlomi įvairiausi moliuskai, krevetės, vėžiagyviai, jūrų galvakojai ar smulkios žuvytės. Jas itin tinka pagardinti sūrokomis keptomis žaliosiomis paprikomis arba pomidorais ir rozmarinais.
Tiesiog dieviškai gardi tenerifiečių kepama natūrali žuvis ant grotelių, prie kurios patiekiamas aliejaus, žolelių ir citrinų sulčių kokteiliukas. Galite patys pasigardinti pagal skonį. Išskirčiau tradiciškai Tenerifėje ne kepamą, o verdamą aštuonkojį su trupučiu aliejaus ir citrinų sulčių skystimėliu. Tiesiog burnoje tirpsta. Aš pats niekur kitur tokio skanaus aštuonkojo neragavau. Tačiau nesumaišykite su galiciškai gaminamu aštuonkoju – jis ruošiamas susmulkintas gabalėliais. Tenerifietiškai gaminamas ir patiekiamas visas arba supjaustytas ketvirčiais su galva ir kojomis.
Kokių vietinių desertų galėtų paragauti mėgstantieji pasilepinti saldumynų kąsneliu?
Čia galima rasti daugybę įprastų ispaniškų desertų. Vieni populiaresnių – bien me sabe pyragaičiai, gaminami iš migdolų, medaus ir romo. Quesada pasiega – ispaniškas sūrio pyragaitis. Kaip desertas valgomi švieži ir džiovinti vaisiai: obuoliai, apelsinai, vynuogės, vyšnios, datulės, figos. Prie jų patiekiami avių pieno sūriai. Kaip ir Ispanijoje, čia mėgstami ledai, įvairūs putėsiai ir pudingai.
Kuo išsiskiria Tenerifės restoranai ir užeigėlės? Gal galėtumėte rekomenduoti kur užsukti čia atvykusiems?
Nors daugelis Kanarų salų restoranų siūlo įvairių šalių patiekalų, galima rasti ir tik šioms saloms būdingų tradicinių. Kaip jau minėjau, Kanarų virtuvei būdingi valgiai iš vietinių produktų: šviežių žuvų, ožkienos, kiaulienos, atogrąžų vaisių ir daržovių.
Užsukus į restoraną svarbiausia atkreipti dėmesį, kokie patiekalai yra jo specializacija, ir būtent jų paragauti. Pavyzdžiui, jei kalnuose restoranėlio iškaboje parašyta „cosina canaria“, geriau rinktis ir skanauti mėsiškų valgių. Be abejo, jei norėsite, patieks ir jūrų gėrybių, bet tai bus komerciški patiekalai.
Jei norite pasilepinti tikrais jūrų gėrybių patiekalais, siūlau nuvykti į jaukų žvejų miestelį La Caletą ir apsilankyti restoranuose „Piscis“ arba „La Vieja“, įrengtuose tiesiog paplūdimyje, prie pat Atlanto vandenyno. Taip pat verta apsilankyti Los Abrigos uosto restoranėliuose: jų specializacija – jūrų gėrybių patiekalai. Pats esu labai patenkintas „Perlas del Mar“ arba „Los Abrigos“ restoranais.
Kanarų salų tradicinės virtuvės restoranai labai puošnūs, juose naudojama daug tik saloms būdingų detalių. Tenerifės šiaurinėje dalyje užsukęs į restoraną dažnai pasijunti tarsi patekęs į XVII ar XVIII amžių. Užeigose būdingi kaimo tradiciniai elementai: namų apyvokos daiktai, įvairūs rakandai, kurių paskirtį ne iš karto nuspėsi, sienas puošiančios nuotraukos. Tokiose vietose labai jauku ir maistas patiekiamas tarsi namuose. Čia daug bendraujama, daug apie atėjusį svečią klausinėjama ir stengiamasi sukurti tikrą namų aplinką.
Užsukę į nežinomą restoraną visada paklauskite, ką jų virtuvės meistrai gamina geriausiai arba kokį firminį patiekalą ruošia tą dieną. Užeigose to daryti neprireiks, nes jie patys jums išvardys savo valgius, kuriais didžiuojasi.
Kokių skanių lauktuvių siūlote parvežti?
Sauso mochos padažo žolelių mišinio – jums liks tik užpilti aliejumi ir palaukti kelias dienas. Taip pat šafrano prieskonių – jie paruošiami Kanarų salose. Kaimo vietovėse galima rasti ir kitų įdomių prieskonių mišinių. Dar galite parvežti kaktusų vaisių uogienės – egzotiška, skanu ir naudinga. Gurmanams – ožkų sūrio. Draugams pavaišinti nupirkite tradicinio Kanarų salų gėrimo – medaus romo ron de miel. Arba drakonmedžio sulčių likerio.
Tenerifėje gera mėgautis maistu. O ką būtina joje pamatyti ?
Sala nedidelė, bet gamta unikali. Vienu metu jūs galite pajusti ir skirtingus metų laikus, ir pabūti įvairiose zonose: tai atogrąžose, tai tundroje, tai lyg ir pusdykumėje. Ne be reikalo ši sala vadinama mažuoju kontinentu. Tenerifėje yra trečias pagal dydį pasaulyje Teidės ugnikalnis. Čia tarpusavyje dera įspūdingos pakrantės uolos, snieguotos kalnų viršūnės ir didžiuliai juodo bei geltono smėlio paplūdimiai.
Santa Kruzo miestas vilioja mėgėjus apsipirkti. Loro parke, dar vadinamam papūgų parku, grožėsitės šiais spalvingais paukščiais. Čia auginama didžiausia pasaulyje papūgų kolekcija. Dėmesį patrauks milžiniškas ryklių akvariumas, pavėsyje snaudžiantys krokodilai, didžiausias pasaulyje delfinariumas.
Nardymo mėgėjams – gera proga paplaukioti su jūros vėžliais, atrasti nepaprasto grožio lavos formas, besiskiriančias nuo kitų vandenyno vietų. Plaukiojant jachtomis ir laivais galima stebėti delfinų būrius, ramiai besiilsinčius banginius. Galima leistis parasparniais, užsiimti jūrine žvejyba, yra išskirtinių vietų buriuoti, idealios sąlygos mėgstantiems pasivaikščioti, netgi sudaryti įvairių trasų žemėlapiai. Galima nuplaukti ar nuskristi ir į kitas salas – jų gamta labai skiriasi ir visos be galo unikalios.
Verta važiuoti visur, kur nesi buvęs. Juk pamatai, paragauji, patiri ką nors naujo. Kanarų išskirtinumas – klimatas ir gamta, kartais tokia netikėta ir pulsuojanti grožiu, kad net užgniaužia kvapą. Ir nesuvokiamas ramybės pojūtis. Čia gera tiesiog BŪTI.
