Nors renginyje susirinkusių smalsuolių skaičius nebuvo didelis, grupės nariai džiaugėsi pelnytu rezultatu. „Mus pradžiugino tai, kad žmonės pasirodė ne tokie jau abejingi gyvai muzikai, kaip kad tikėjomės“, – geros nuotaikos nestokojo kalbinti grupės nariai.
Susiduria su iššūkiais
Tik 2010 m. pradžioje susiformavusią grupę sudaro penki nariai. Milda save pristato kaip būgnininkę, mėgstančią mėtyti lazdeles (ne tik į orą). Mindis užsiima kūryba. Simona groja sintezatoriumi, be to, kuruoja visus grupės reikalus. Vitalijų grupės nariai laiko juoko dozės šaltiniu. Mindė – grupės paslaptis, ateinantis į repeticijas su nežinia iš kur kilusiais galvos skausmais.
– Savo atliekamą muziką pristatote abstrakčiai – tai alternatyvi muzika. Kaip jūs suprantate šį apibrėžimą? – pradėjau pokalbį su jaunąja grupe.
– Alternatyvi muzika – tai muzika, kuria norisi perteikti kažką labiau emocionalaus, atspindinčio žmogaus būseną ir mintis.
Be to, kad šis žodis asocijuojasi su gyva muzika, jis suteikia galimybę eksperimentuoti su įvairiomis muzikos išraiškos formomis.
Kurdami muziką nenorime įstatyti savęs į rėmus. Mūsų kuriamą muziką sunku apibūdinti, todėl ir pasirinkome platų, neįpareigojantį terminą jai apibrėžti.
– Koncertuojate vos pusmetį. Ar jau laikote save rimta, stabilia grupe, kurios neišsklaidys pirmieji netikėtumai ar negandos?
– Kol kas dar nesame patyrę tokių sunkumų, kurie leistų drąsiai kalbėti apie grupės stabilumą. Kiekvienos grupės kelyje visada atsiranda kliūčių, nesvarbu, ar grupė yra gyvavimo pradžios, ar kūrybos brandos etape. Tačiau manome, kad esame stiprios ir žinančios, ko nori, asmenybės tiek komandoje, tiek individualiai.
– Į kokius klausimus atsakymų ieškote muzikoje?
– Neieškome atsakymų. Mes patys esame atsakymas (šypsosi).
– Jūsų dėka pirmą kartą išgirdau, kad Šilalėje verda roko muzikos gyvenimas. Neseniai ten surengėte koncertą, pakvietėte roko grupes iš kitų miestų.
– Taip, buvo labai smagu groti kartu su tokiomis grupėmis, kaip „Deeper Upper“ ir „Emsus“. Labai malonu, kad šios grupės prisijungė prie mūsų.
Kalbant apie gyvą muziką, situacija Lietuvoje yra kebli, ypač kalbant apie mažesnius miestus. Žmonės mieliau renkasi dirbtinumą nei gyvą garsą, nekreipia dėmesio į gyvos muzikos pranašumą fonogramos atžvilgiu.
Šiuo festivaliu stengėmės atgaivinti gyvos muzikos dvasią Šilalėje. Nors susirinkusių žiūrovų skaičius ir nebuvo didelis, mus pradžiugino tai, kad žmonės pasirodė ne tokie abejingi gyvai muzikai, kaip galvojome iš pradžių.
Kol kas apie tolimesnius planus dėl koncertų Šilalėje nesiryžtame kalbėti.
– Su kokiais iššūkiais susiduria jūsų grupė?
– Kadangi esame dar tikrai jauna grupė, iššūkių turime pakankamai. Dažniausiai idėjų būna daug, tačiau ne visada pavyksta jas įgyvendinti. Dažniausiai tam trukdo techniniai nesklandumai: prastos kokybės aparatūra, erdvės trūkumas, bloga akustika.
Pavyzdžiui, šiuo metu susiduriame su tokia problema, kad neturime, kur repetuoti, tačiau žinome, kad tokių grupių yra daug. Be to, iššūkis yra ir tai, kad potencialo turinčių atlikėjų Lietuvoje yra labai daug.
– Ar skiriate dėmesio savo sceniniam įvaizdžiui? Ką manote apie tas grupes, kurie į sceną lipa apsirengę kasdieniniais drabužiais?
– Sceninis įvaizdis yra svarbi grupės detalė. Mes suprantame, kaip tai yra svarbu, ir stengiamės atrasti tą sceninį įvaizdį, kuris papildytų mūsų muziką. Mūsų požiūriu, sceninis įvaizdis yra dalis grupės atliekamos kūrybos, tad tai turėtų būti svarbu tiek garsioms, tiek pradedančioms grupėms.