Makedonija – neatrastas vyno pasaulis

Pietryčių Europoje esanti Makedonijos respublika dar vadinama „Balkanų perlu“ – tai šilta ir kalnuota šalis. Klimatą čia formuoja Viduržemio jūra ir šalies šiaurės vakaruose esantys kalnai – natūralus barjeras, mažinantis šiaurinio šalto oro įtaką.

Makedonijos geografinė padėtis, derlingas dirvožemis ir klimato sąlygos itin palankūs vynuogėms auginti. Šalyje driekiasi virš 35 000 ha vynuogynų. Nemažai vyno suvartoja patys vietiniai gyventojai, tačiau nuo praėjusio šimtmečio pabaigos eksportas kasmet auga – šiuo metu daugiau kaip pusė šalies vyno produkcijos gabenama į Europą, Šiaurės Ameriką ir Australiją.

Makedonija padalyta į tris vynuogių augimo sritis: tai centrinis Povardarski slėnis, rytinis Pčinsko-Osogovski ir vakarinis Pelagonijsko–Pološki regionai. Šie suskirstyti į 16 mažesnių vyno rajonų. Didžiausia ir garsiausia vyno sritis yra Povardarie slėnis, kuriame pagaminama virš 4 penktadalių viso šalies vyno. Slėnyje esantis Tikveš vyno rajonas laikomas svarbiausia kokybiškų vynmedžių sritimi Makedonijoje. Čia Viduržemio jūros klimatas iš pietų susitinka su žemyniniais vėjais iš šiaurės ir sukuria puikias sąlygas vynuogynams, iš kurių uogų spaudžiami temperamentingi ir sudėtingi vynai. Šioje vietoje įsikūrusi garsiausia Makedonijos vyninė „Bovin“, per trumpą laiką pelniusi tarptautinį pripažinimą.

Makedonijoje vyrauja maži vynuogynų augintojai – apie 4 000 smulkių ūkininkų valdo nedidelius, apie 2 ha vynuogynų plotus. Daugelis vyndarių vynuoges superka iš smulkiųjų augintojų, mat reta vyninė pati turi savo vynuogynų. Neretai Makedonijos ūkininkų vynuogių derliaus įsigyja kitų šalių vyndariai, ypač Italijos.

Makedonijos vyno privalumas Europos valstybėse tas, kad vynas yra šalia – jo nereikia plukdyti laivais per Atlanto ar Indijos vandenynus, todėl kaina visuomet bus patrauklesnė.

Makedonija, kaip vyno šalis, išgarsėjo dar Aleksandro Makedoniečio laikais. Klestint Romos imperijai, iki pat VII amžiaus Makedonija buvo laikoma vienu svarbiausių vynuoges auginančių imperijos regionų. Vėliau, slavų laikotarpiu, vynuoges buvo galima auginti laisvai, o Makedonijos valdas užėmus Osmanų imperijai, iki pat 1918 metų vyndarystės meną išsaugojo daugybė įsikūrusių vienuolynų.

Filokserų antplūdis Makedoniją pasiekė vėliau nei daugelį kitų Europos valstybių. Šie parazitai vynuogynus užpuolė 1890 metais, košmaras baigėsi apie 1920-uosius. Kaip ir kitose šalyse, vynuoges auginti buvo praktiškai neįmanoma, kol vyndariai nepersodino naujų, filokseroms atsparių sodinukų, atgabentų iš Prancūzijos, Vokietijos ir Austrijos. Po filokserų antplūdžio kur kas mažesnė dalis vynuogynų buvo atsodinta vietinėmis veislėmis. Vis tik jos išliko, tad dalis vyno spaudžiama iš vynuogių, kurios neauga niekur kitur, tik šioje šalyje.

Makedonijai tapus socialistinės Jugolsavijos respublikos dalimi, ją ištiko toks pat likimas, kaip ir kitas Balkanų valstybes – buvo gaminama daug prasto vyno, skirto komunistinių šalių rinkoms. Tačiau dalis vyno visuomet buvo importuojama į Vakarų Europą, ypač Vokietiją ir Didžiąją Britaniją. Kokybė ir eksportas atsigavo ankstyvais 1990-aisiais, šaliai taikiai atsiskyrus nuo Jugoslavijos.

Per pastaruosius metus Makedonijos vyno versle įvykus labai svarbiems pokyčiams vyno kokybė ir toliau sparčiai kyla. Vyndariai suvokė, kad geriau vynuoges auginti patiems – tada lengviau suvaldyti derliaus kokybę. Ir nors nemažai vyninių vis dar perka vynuoges iš privačių ūkininkų, buvo sugriežtinti auginimo įstatymai bei vyno kokybės kontrolė, sumažinta vynuogių veislių įvairovė (paliktos tik geriausios), pradėtos naudoti modernios vyno gaminimo technologijos ir patraukliai atrodantys buteliai.

Makedonija būtų nieko prieš sugrįžti į geriausių vyno gamintojų sąrašą, tačiau jai, kaip ir kitoms Balkanų valstybėms, trukdo praeities šešėlis. Kas anksčiau yra ragavęs buvusios Jugoslavijos vyno, retai pasako, kad tai labai geras gėrimas. Vakarų Europoje Makedonijos vynas jau išsikovojo dalelę vietos po saule. Sunkiau sekasi Šiaurėje ir Rytuose. Makedonijos respublikos neaplenkė pasaulinis sunkmetis, todėl vyndarių rūsiuose susikaupė daug brandaus vyno pačiame jėgų žydėjime. Makedoniečiai vyndariai džiaugtųsi galimybe sugrįžti į buvusias Rytų rinkas, šįkart su kur kas kokybiškesniu vynu. Šalies vyriausybė stengiasi užmegzti kuo šiltesnius santykius su Ukraina, Baltarusija, posovietinėmis valstybėmis ir sutarti dėl vyno importo. Taip būtų išsaugota galybė geros kokybės vyno.

Makedonijos vyndariai gamina įvairų vyną – sausą ir saldų, ramų ir putojantį, raudonąjį, baltąjį ir rausvąjį. Raudonosios vynuogės paprastai auginamos žemesnėse vietovėse, molingame dirvožemyje. Baltosios – vėsesnėse ir aukštesnėse vietovėse, lengvesnės sandaros dirvožemyje. Makedonija yra kalnų valstybė, čia vynuogės dažnai auginamos ant statmenų į pietus nukreiptų kalvų šlaitų. Dažnai kur vynuogės auginamos tarsi ant pavėsinę menančių skersinių.

Makedoniečių vynas pasižymi gausiais koncentruotų vaisių aromatais. Šiltas klimatas, saulėtos dienos ir puikios derliaus sąlygos padeda vynuogėms tolygiai prisiprti. Svarbiausios Makedonijos vynuogės – vietinės raudonosios Vranec. Tamsiai raudonos uogos produktyvios ir kokybiškos, auginamos visuose šalies regionuose.

Jaunas Vranec vynas yra ryškaus purpurinio atspalvio ir dvelkia žemuogių džemo, vaisių ir uogų aromatais, pasižymi stipriais taninais. Išlaikytas vynas įgauna tamsesnę rubino spalvą, juntami sudėtingesni šokolado, saldymedžių aromatai. Ilgainiui vynas švelnėja ir įgauna subtilų, lengvą poskonį. Vranec puikai dera prie tradicinės makedoniečių virtuvės patiekalų, prie salotų su pomidorais, rūkyta ir kepta mėsa, ilgai brandintais sūriais.

Kita svarbi vietinė raudonoji vynuogė – Stanushina. Ši veislė nėra plačiai žinoma, auginama tik Makedonijoje. Didžiausi Stanushina vynuogynai driekiasi Tikveš srityje. Vyndariams pradėjus gręžtis į tarptautines vynuogių veislės, ši pradėjo trauktis iš šalies vynuogynų. Vyno ekspertai mano, kad ateityje Stanushina dar sužibės.

Stanushina vynuogės bręsta labai lėtai, tačiau duoda gerą derlių. Iš jų gaunamas vidutinio stiprumo, didelio rūgštingumo, šviežias, vaisiškas vynas. Blyškią spalvą atperka malonūs žemuogių ir aviečių aromatai. Šį vyną geriausiai gerti jauną, tinka kaip aperityvas su lengvomis salotoms, desertais, pagardintais pannacotta sūriu, ir įvairiais pudingais.

Makedonijose populiarios ir tarptautinių veislių vynuogės. Kalsikinėms Bordo vynuogėms Cabernet Sauvignon šalies klimatas ir dirvožemis puikiai tinka. Ir nors lėtai bręstančias vynuoges čia sunkoka prižiūrėti, gaunami nuostabūs rezultatai.

Makedonijos Cabernet Sauvignon vynas primena čilietišką, sodrų ir tirštą gėrimą. Cabernet yra gilios spalvos, minerališkas ir sultingas, su ilgai išliekančiais taninais ir ryškiu juodųjų serbentų skoniu. Šis vynas tinka su prieskoningais valgiais, kepta raudona mėsa ir laukine žvėriena.

Geriausias Cabernet vynas gali būti išlaikomas iki 5 metų. Iš šių vynuogių taip pat spaudžiamas šviesus rausvasis vynas, pasižymintis švelniu raudonų vaisių skoniu.

Kitos Makedonijos kalvose puikiai augančios tarptautinės vynuogės – tai Merlot. Iš jų spaudžiamas labai populiarus vaisiškas vynas. Merlot vynuogės dažnai maišomos su Cabernet ar Vranec – tada gaunamas nuostabaus balanso vynas, nes Merlot suminkština sunkesnius Cabernet ir Vranec taninus. Ankstyvo skynimo Merlot vynuogės vynui suteikia minkštumo, vaisiškumo, itin švelnių taninų. Vynas neskirtas ilgai laikyti, geriausia vartoti tuoj pat, derinti su įvairiais mėsos ir riebesnių žuvų, pvz., tunų patiekalais.

Iš Burgundijos kilusių lepiųjų Pinot Noir retai randama Makedonijos vynuogynuose, nes jos pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir visame pasaulyje – auginti Pinot Noir nepaprastai sunku. Pino Noir vynas kvepia vyšniomis, juntamos šokolado ir prieskonių užuominos. Tai sausas, traškus, gyvybingais taninais ir minkštais raudonų vaisių skoniais papildytas vynas. Lengvesnis už kitą vietinį raudonąjį, puikiai tinka prie vištienos patiekalų ir švelnių sūrių.

Baltojo vyno Makedonijoje gaminama mažiau nei raudonojo. Populiariausias yra Chardonnay vynas. Didžiausi šios veislės vynuogynai driekiasi centriniame Vardar vyno rajone. Kaip ir kitose šalyse, Makedonijoje Chardonnay vynuoges auginti paprasta.

Šalies Chardonnay vynas puikai vertinamas, dažnai iškovoja medalius tarptautinėse parodose. Kasmet Burgundijoje vyksta pasauliniai Chardonnay vyno rinkimai. Per aklas degustacijas išrenkamas geriausias vynas. Žymios Makedoniečių vyno bendrovės „Bovin“ vynas Chardonnay 2002–2004 metais iškovojo bronzos, 2007 metais – sidabro medalius.

Statinėse brandintas Makedonijos vynas Chardonnay atskleidžia sviesto ir bananų aromatus, nebrandintas – atogrąžų vaisių kvapus ir skonius. Vyno rūgštingumas varijuoja nuo minkšto ir vaisinio iki traškaus ir tvirto. Iš Chardonnay vynuogių spaudžiamas vietinis putojantis vynas. Vynas Chardonnay tinka prie baltos mėsos valgių su reibesniais sviestiniais padažais.

Iš vokiečių žemių atkeliavusios atšiaurioms sąlygoms atsparios Riesling vynuogės puikiai uždera ir daug švelnesnėmis Makedonijos klimato sąlygomis. Dėl šiltesnių oro sąlygų vynas Riesling daug minkštesnis ir mažiau rūgštingesnis nei vokiečių.

Šalies vyndariai ilgą laiką vengdavo šios veislės vynuogių dėl mažo derlingumo. Šiuo metu populiarėja produktyvesni Riesling klonai, auginami visuose Makedonijos vyno rajonuose.

Čia gaminamas Riesling vynas yra itin harmoningas – juntami citrinų ir greipfrutų aromatai su sausoku ir gaivinamu rūgštumu. Šis vynas geriausiai tinka prie baltos mėsos ir žuvų patiekalų.

Makedonijoje auga dar vienos tarptautinės veislės vynuogės – tai Sauvignon Blanc. Iš šių uogų spaudžiamas vynas pasižymi žoliniais aromatais. Sauvignon rūgštingumas daug didesnis nei Chardonnay, todėl Makedonijoje jis nebrandinamas statinėse. Šį gaivų, atogrąžų vaisiais ir gėlėmis kvepiantį vyną geriausia vartoti jauną kartu su salotomis, vėžiagyviais ir lengvesniais žuvų patiekalais.

Makedonijoje auginamos ir vietinės baltajam vynui gaminti naudojamos vynuogės Traminec, Temjanika ir Zilavka. Traminec vynas – patrauklios geltonos spalvos, auksinių, o kartais ir blyškių violetinių atspalvių. Aromatas – ryškūs įvairių gėlių, prieskonių ir vaisių tonai. Puikiausias Traminec vynas atskleidžia kompleksiškus aromatus, papildytus levandų niuansais. Traminec vynuogės kartais sumaišomos su Temjanika – tada gaunamas itin aromatingas baltasis vynas. Traminec vynuogių sudėtyje yra didelis cukraus kiekis, todėl vyndariai iš jų gamina stiprų, pilno kūno vyną.

Temjanika vynuogės kitaip dar vadinamos Muscat de Frontignan. Jos vynui suteikia ryškų čiobrelių kvapą – iš čia kilęs ir pavadinimas „temjan“ (makedoniečių kalba reiškia „čiobrelį“). Temjanika vynas pasižymi aštresniais aromatais, papildytais abrikosų, džiovintų slyvų, apelsinų odelės tonais. Temjanika gali būti ir sausas, ir saldus. Kaip ir Traminec, jis labiausiai tinka prie desertų.

Zilavka – savitos Makedonijos vynuogės, neišsiskiriančios tokiais ryškiais aromatais kaip Chardonnay ar Sauvignon Blanc, tačiau iš jų spaudžiamo vyno alkoholio ir rūgštingumo koncentracija didesnė, o riešutinis skonis subtilus.

Zilavka vynuogių derlius paprastai nuimamas du kartus – pirmąsyk vynuogėms dar nebaigus prinokti (tada vynas aprūpinamas pakankamu rūgšties kiekiu), antrąsyk – uogoms galutinai prinokus (vynas įgauna brandžių aromatų). Paprastai vynas maišomas iš šių dviejų derlių uogų, yra žaliai geltonos spalvos ir lengvai atpažįstamo abrikosų kvapo.

Sausas, kūniškas, harmoningas ir stiprus vynas Zilavka gali būti geriamas nedelsiant ar trejetą metų išlaikytas – tada įgyja daugiau sunkumo, harmoniškumo ir riešutų skonio. Vynas dera prie šviežių salotų, makaronų patiekalų, lengvesnių sūrių, baltos mėsos ir gaivių desertų.

Lietuvoje Makedonijos vyno pasirinkimas išties nedidelis. Vyno lentynose rasime 13 rūšių iš vienintelės vyninės „Bovin“. Tiesa, Makedonijos vynui ji atstovauja kuo puikiausiai – tai pirmoji privati vyninė, pelniusi daugiausia tarptautinių apdovanojimų. Apie šios kompanijos vyną ir Makedonijos vyno potencialą kalbamės su „Office City“ vadovu Artūru Skurka. Jam šiemet kilo idėja lietuvaičiams pristatyti egzotiškos ir nepažįstamos šalies vyną.

Kaip gimė idėja lietuviams pristatyti Makedoniją?

Šioje šalyje gyvena artimi draugai – jie šį sykį man pasiūlė vežti vyną lietuvaičiams! Iš pradžių šią mintį priėmiau skeptiškai: kuo galima nustebinti lietuvį vyno žinovą, kai pasirinkimas ir taip nemažas? Be to, išgirdęs tokį pasiūlymą apie Makedonijos vyną ir pats dar nieko nebuvau girdėjęs, netgi jo ragavęs. Draugai patikino, kad šio vyno kokybė ne ką prastesnė nei itališko ar prancūziško. Taip viskas ir prasidėjo... Visų pirma, vynas nustebino mane patį – tada nusprendėme jo atsivežti. Galima sakyti, kad Makedonijos vynas pats mane susirado (šypsosi – aut. past.).

Vyno pasaulyje Makedonija – nauja šalis, nors jį gamina nuo senų laikų. Ragavusių šios šalies vyno lietuvių yra nedaug, todėl buvo labai įdomu išgirsti komentarus. Pirmasis mūsų prisistatymas įvyko šių metų renginyje „Vyno dienos“. Atsiliepimų sulaukėme įvairių, bet reakcija buvo vienoda – susigundę paragauti Makedonijos vyno visi liko patenkinti.

Makedonijoje yra apie 60 vyndarių, tad rinktis buvo iš ko. „Bovin“ – ne pats didžiausias vyno gamintojas, tačiau jos gėrimų vertinimai aukščiausi visoje šalyje. Todėl ir pasirinkome šią vyninę. Patys „Bovin“ vyndariai apie savo produkciją atsiliepia taip: „Mūsų baltasis vynas geras, o raudonasis geriausias!“ (Šypsosi – aut. past.).

Labai svarbu, kad šie vyno gamintojai turi 60 ha nuosavų vynuogynų. Makedonijos vyninės, pačios auginančios vynuoges, gali kontroliuoti jų kokybę. Makedonijoje yra daug vynuogių augintojų, siekiančių gauti kuo didesnį pelną. Apie 25–30 t užaugintų vynuogių iš hektaro laikoma normaliu reiškiniu. „Bovin“ vynuogynuose iš 1 ha užauginama iki 12 tonų, o Tramineso veislės vynuogių – iki 8 tonų. Tai tikrai nedaug.

Tai pat svarbu tai, kad „Bovin“ gamykla įsikūrusi šalia vynuogynų, todėl surinktas derlius nespėja oksiduotis – jis tuoj pat išspaudžiamas už 6 km esančios gamyklos.

„Bovin“ vyninė savo veiklą pradėjo tik 1998 m. Ji pelniusi nemažai pasaulinių apdovanojimų, vyną eksportuoja į 28 valstybes visame pasaulyje. Nuo pat „Bovin“ įsikūrimo vyno darykla laikoma pirmaujančia Makedonijoje. Parodose „AgroExpo“, Makedonijos sostinėje Skopjė, „Bovin“ vyno darykla buvo apdovanota 67 medaliais, 7 metus iš eilės gavo svariausią – parodos čempiono – titulą. 2000 m. Kopenhagoje vykusioje pasaulinėje mugėje „Food and Wine“ šios vyninės Piont Noir vynas tapo „Grand Prix“ laimėtoju.

Dažnai lankotės šioje šalyje. Papasakokite apie Makedonijos vyno kokybę. Makedonijoje yra labai gero ir labai prasto vyno. Daugybė vyninių superka vynuoges iš privačių augintojų, nedarančių vynuogynų selekcijos, neiškarpančių krūmų, todėl gėrimas išeina paprastas, neturintis potencialo. Gero vyno reikia ieškoti vyninėse, gaminančiose nedidelius kiekius ir turinčiose nuosavų vynuogynų.

Makedonijos klimatas patrauklesnis vynuogėms auginti nei daugumoje Europos valstybių. Vyno šalyse, kur oro sąlygos dažnai kinta (tai šviečia saulė, tai lyja lietus), vynuogynai silpsta ir suserga įvairiomis ligomis. Jas sustabdyti galima tik cheminiu būdu. Makedonijos vyno augintojai savo vynuogynuose taip pat naudoja chemines trąšas, tačiau kur kas rečiau nei tai įprasta didžiosiose Europos vyno šalyse. Vienam derliui pakanka 2–3 kartų, o štai Italijoje, Prancūzijoje norma yra apie 15 kartų. Makedonijos vyndariai naudoja mažiau sulfitų, nes vynuogės natūraliai stiprios, mažiau serga. Lietaus čia pasitaiko retai, paprastai vynuogynai laistomi kalnų vandeniu. Saulė beveik be perstojo šviečia visą vasarą nuo gegužės mėnesio. Tokios sąlygos vynuogėms padeda sveikai ir tolygiai prisirpti.

Makedonijos respublikos vyriausybė yra išleidusi įstatymą, kuriuo neleidžiama naudoti vynuogių derliaus, jei uogų sudėtyje nėra 18 proc. gliukozės. Prancūzijoje, norint pakelti alkoholio kiekį, vyną leidžiama papildyti cukraus sirupais. Makedonijos vynas natūraliai stipresnis, todėl prieš fermentaciją papildomai cukraus nededama.