Vienintelio Lietuvoje profesionalaus Baltijos cirko įkūrėjų ir puoselėtojų Variakojų šeima namuose drauge susiburia labai retai.
Todėl laukti, kol bent dalis cirko dinastijos atstovų susirinks po vienu stogu, teko net keletą mėnesių.
Svetingi cirko artistai ne tik maloniai priėmė ir pavaišino firminiu pyragu, bet ir papasakojo apie savo darbus.
Pelnė garbingą titulą
Šeimos galva P.Variakojis pusmetį praleidžia gastrolėse Rusijoje ir kitose aplinkinėse šalyse. Yra ir užsienyje vykstančių prestižinių tarptautinių cirko konkursų vertinimo komisijos narys.
Mažai kas žino, kad už indėlį į tarptautinę cirko veiklą 2000 metais kauniečiui suteiktas Rusijos cirko meno akademijos akademiko vardas.
„Pasaulyje cirko žanras atgimsta. Gaila, kad Lietuvoje jis vertinamas skeptiškai, nelaikomas rimta meno šaka. Tačiau tai atgyvenęs požiūris“, – įsitikinęs P.Variakojis.
Šiuos savo teiginius cirko dinastijos atstovas stengiasi pagrįsti kasmet lietuviams pristatydamas naujausius pasaulinio lygio įvairių šalių cirko artistų pasirodymus. Ypatingą naują programą kauniečiai ir kitų šalies miestų gyventojai pamatys jau kovą.
Stebino dresuotos kiaulės
Prie šeimos galvos veiklos prisideda visa šeima.
„Tiek jėgų neužtektų, jei ne žmona ir vaikai“, – į artimuosius patenkintas žvelgė P.Variakojis.
Mokydamasis Maskvos estrados ir cirko meno mokykloje vyras susipažino su bendramoksle dviračių figūriste ir oro gimnaste Olga, sukūrė šeimą.
Vienas garsiausių įvairiose šalyse poros rodytų numerių 15 metų buvo „Piemenaitė ir piemuo“ su dresuotomis kiaulėmis.
Kriuksės, juokais vadintos „Baltijos tigrais“, šokinėjo per liepsnojančius lankus.
Seka tėvų pėdomis
Baigusi oro artistės karjerą, O.Variakojienė dabar režisuoja ir veda cirko artistų pasirodymus arenoje.
Duktė Ieva paauglystėje visą Sovietų Sąjungą stebino numeriu su dresuota stirna. Suaugusi iš tėvo perėmė Baltijos cirko vadybininkės ir vadovės pareigas.
„Tėvai išvyko gastrolių. Paliko vieną rūpintis cirko reikalais, o aš ėmiau ir ištekėjau“, – šypsojosi Ieva. Jos vyru tapo švedas akrobatas.
Pora augina pusketvirtų metų sūnų Danielių, kuris jau domisi cirku.
Kolekcionuoja klounus
Karjeros pradžioje P.Variakojis buvo oro gimnastas. Vėliau išgarsėjo kaip dresuotojas ir klounas. Šis amplua jam mieliausias.
Tai atsispindi ir Variakojų namuose. Čia įkurtas vienintelis Lietuvoje cirko muziejaus. Didžioji dalis eksponatų – klounų figūrėlės ar juos vaizduojantys paveikslai. Iš įvairių medžiagų pagaminti klounai į Kauną gabenami iš tolimiausių pasaulio kampų.
1989 metais P.Variakojis pats nutapė klouno portretą. Paveikslas tapo kolekcijos pradžia. Dabar muziejuje sukaupta jau per 2 tūkstančiai klounų. Jais cirko artistai puošia net šventinius patiekalus.
Retai namuose susirenkanti šeima tokį įvykį visada atšvenčia. Drauge gamina firminį pyragą „Klouno šypsena“. Jo receptą cirko artistai parsigabeno iš gastrolių Rusijoje.
„Klouno šypsena“
Pyragui reikės 4 kiaušinių, 300 g įvairių džiovintų vaisių, 300 g mėgstamų riešutų, stiklinės cukraus, 200 g grietinės, 100 g sviesto, 200 g miltų, šaukšto kepimo miltelių ir šaukštelio trintos citrinos žievės.
Glajui reikės 2 kiaušinių baltymo, 100 g cukraus, žiupsnelio citrinos rūgšties.
Į miltus įmušami kiaušiniai, beriamas cukrus, dedama grietinė ir minkštas sviestas. Masė gerai išsukama. Į tešlą suberiami džiovinti vaisiai ir susmulkinti riešutai. Įmaišoma kepimo miltelių ir citrinos žievė. Masė turi gautis grietinės tirštumo.
Tešla su vaisiais ir riešutais sudedama į kepimo formą. Pyragas orkaitėje 150 laipsnių temperatūroje kepa 2 valandas.
Kol pyragas kepa, iki standžių putų išplakami kiaušinių baltymai ir cukrus. Masė pagardinama citrinos rūgštimi.
Glajus tepamas ant iškepusio ir atvėsusio pyrago.