Prabangių V.Putino rūmų vaizdai – jau ir politinių grumtynių įrankis (nuotraukos)

JAV prezidentas, kaip žinoma, turi dvi rezidencijas: Baltuosius rūmus Vašingtone ir Kemp Deividą užmiestyje – dvi valandos kelio nuo sostinės, Merilando valstijoje.

Rusijoje, kurios bendrasis vidaus produktas 10 kartų mažesnis už amerikietiškąjį, šalies vadovo rezidencijos jau skaičiuojamos dešimtimis.

V.Putinas, tapęs Rusijos prezidentu daugiau nei prieš 10 metų, turėjo Kremlių, tris Pamaskvio rezidencijas, tris vilas prie Juodosios jūros ir penkias ar šešias kituose Rusijos regionuose.

Žurnalo „Komersant-Dengi” skaičiavimais, savo įpėdiniui Dmitrijui Medvedevui jis paliko jau 26 rezidencijas.

Bet paprastiems rusams ši informacija mažai žinoma, o daugumai ir neįdomi. Iš pradžių carų, o paskui bolševikų išauklėta tauta mano, kad dideli viršininkai turi teisę į bet kokią prabangą.

Be to, duomenys apie Rusijos aukštųjų pareigūnų darbo ir poilsio vietas paskelbti valstybine paslaptimi.

Ir štai praėjusio gruodžio viduryje spaudoje pasirodė informacija apie nepaprastą rūmų kompleksą Juodosios jūros pakrantėje, prie Gelendžiko miesto. Šio komplekso vertė esą siekia net 1 milijardą JAV dolerių.

Šie ištaigingi rūmai esą pastatyti, įrengti ir dabar apstatomi baldais asmeniškai Rusijos ministrui pirmininkui V.Putinui. Bet, skirtingai nuo kitų rezidencijų, ši nėra valstybės nuosavybė, o įforminta statytinio.

Ir pastatyta ji ne biudžeto, o vadinamaisiais „otkato”, – vadinasi, vogtais pinigais.

Bent jau taip galima spręsti iš vieno buvusių bendrovės „Sogaz” vadovų ir „Petromed” bendrovės, kuri esą statė šiuos rūmus, akcininko Sergejaus Kolesnikovo viešo laiško.

Šiame laiške, kuris buvo adresuotas Rusijos prezidentui D.Medvedevui, teigiama, jog dar 2000 metais vienas iš V.Putinui artimų žmonių – jo partneris iš Sankt Peterburgo poilsiaviečių kooperatyvo „Ozero” Nikolajus Šamalovas – sukūrė savotišką „asmeninį prezidento banką”.

Taip pavadintos sąskaitos užsienyje, į kurias buvo pervedami turtingiausių rusų verslininkų, pavyzdžiui, Romano Abramovičiaus, Aleksejaus Mordaševo ir kitų, „labdaringi įnašai” ir 35 proc. „otkatai”, gauti iš valstybinių medicinos ir kitokios įrangos užsakymų.

N.Šamalovas esą tvirtino, jog užsienio sąskaitose sukaupti pinigai bus investuojami į Rusijos ekonomiką, tiesiogiai prižiūrint V.Putinui.

Tačiau iš to Rusijos ekonomika nieko negavo. Užtat šis „bankas” finansavo prie Gelendžiko miesto, Praskovejevkos kaimo apylinkėse, išdygusio rūmų komplekso statybą.

O Rusijos vyriausybė šiam statiniui atidavė ir 74 hektarus miško draustinio.

Rūmų komplekso statyba buvo patikėta didžiausiai valstybinei organizacijai „Specstroj Rosiji”, o pastatų apdailos projektą ir interjerų dizainą 2009 metų viduryje asmeniškai esą patvirtino V.Putinas.

Buvo atgabentos aukščiausios kokybės medžiagos iš užsienio, apeinant muitinių taisykles.

Rezultatas pranoksta vaizduotę: dabar Rusija turi dar vieną Peterhofą (įspūdingas rūmų ir sodų kompleksas Sankt Peterburge, sukurtas caro Petro I įsakymu, o dabar kartais vadinamas Rusijos Versaliu. – Red.), bet ne prie šaltosios Baltijos, o pietuose, prie malonios Juodosios jūros.

Pagrindinis komplekso pastatas – didžiuliai, Rusijos imperatorės Jekaterinos Didžiosios epochos stiliaus dviejų aukštų rūmai su pietų, šokių ir kitokiomis salėmis, kazino, žiemos teatru ir vasaros amfiteatru, varpine, plaukimo baseinais bei sporto kompleksais. Pro langus atsiveria vaizdas į jūrą.

Rūmų vidaus apstatymas – ne mažiau „imperatoriškas”: baldai paauksuotomis kojelėmis, freskomis papuošti kupolų skliautai, autoriniai paauksuoti krištolo sietynai, pagrindinio miegamojo lova padabinta baldakimu.

Prabangius rūmus supa parkas su fontanais, pasivaikščiojimo alėjos, nuošalios pavėsinės, arbatos nameliai ir kitokios grožybės. Yra trijų sraigtasparnių kilimo ir tūpimo aikštelė ir nameliai personalui.

„Sprendžiant iš ataskaitų bei sąmatų, su kuriomis susipažinau, o pastarąjį kartą su informacija apie projekto vertę galėjau susipažinti 2009 metų spalį, projekto kaina pasiekė milijardą JAV dolerių”, – rašė S.Kolesnikovas Rusijos prezidentui D.Medvedevui.

„Visa tai byloja apie gėdingą korupciją, kuri dabar apraizgė visą mūsų šalį. Korumpuoti valdininkai stato privačius rūmus, o šalyje vaikai miršta, nes trūksta pinigų gydymui. Tai – Rusijos gėda.

Gerbiamas pone prezidente, jūs išgalite parodyti mūsų tautai, kad prieš įstatymą visi lygūs, net ministrai pirmininkai”, – viešai ragino imtis veiksmų S.Kolesnikovas.

Ogi nieko! Prezidentas D.Medvedevas apsimetė, kad laiško negavo, nors jis gruodžio 21-ąją buvo įteiktas Rusijos atstovybei prie Jungtinių Tautų Niujorke, kad būtų asmeniškai perduotas Rusijos valstybės vadovui.

Rusijos premjeras taip pat nusprendė patylėti. Tiesa, vyriausybės atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė žurnalistams: „V.Putinas neturėjo ir neturi nieko bendra su šiuo statiniu.”

Ir pridūrė: „O dėl visos kitos informacijos, tai ji veikiausiai liečia įvairių fizinių ir juridinių asmenų nuosavybę, bet V.Putinas neturėjo ir neturi nieko bendra su šiais rūmais.”

Štai taip. Tarsi niekam nė nerūpėtų, kam Rusijos vyriausybė skyrė 74 hektarus miško draustinio, kam triūsė „Specstroj Rosiji”, kurio pagrindinis darbas – karinių ir specialių valstybinės reikšmės objektų statyba.

Tiesa, tuo metu vienas artimų V.Putino draugų, verslininkas, naftos prekiautojas Genadijus Timčenka bylinėjosi su Borisu Nemcovu.

Ir kaltino jį šmeižtu – esą tikrovės neatitinka B.Nemcovo teiginiai, kad G.Timčenka tapo milijardieriumi dėl draugystės su V.Putinu.

Ir štai kaltinamasis B.Nemcovas teisme pateikė Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų informaciją.

O joje teigiama, kad 2008 metų pavasarį naftos verslininkas G.Timčenka kartu su jau minėtu N.Šamalovu savo asmeniniu lėktuvu atostogaujančiam V.Putinui būtent į Praskovejevką buvo atskraidinę žinomą gimnastę Aliną Kabajevą, dabar Rusijos Valstybės Dūmos deputatę.

B.Nemcovas greitai buvo nubaustas už tokios informacijos paviešinimą: gruodžio 31-ąją jį nubaudė 15 parų neva už priešinimąsi milicijai.

Komentuodama nuosprendį, „Novaja gazeta” žurnalistė Julija Latynina jį pavadino V.Putino kerštu už jo asmeninės paslapties paviešinimą: „Tu, Borisai, per šventes norėjai paslidinėti ar pasivažinėti vandens motociklu? Štai pasėdėk, pailsėk be motociklo...”

Beje, „Peterhofas prie Juodosios jūros”, net jeigu tai iš tiesų V.Putino užgaida, neturėtų labai stebinti. Rusijos premjeras mėgsta turėti daugybę skirtingų poilsio vietų. Savotiškai jas kolekcionuoja.

Pavyzdžiui, Adygėjos respublikoje, vakariniame Fišto kalno šlaite „Lunaja Poliana” – gražiausioje Kaukazo biosferinio draustinio vietoje, dar 2002 metais būtent V.Putinui buvo pastatyti poilsio namai.

Dabar jie virto prabangia slapta rezidencija su dviem lynų keltuvais, skirtais pakilti į kalno šlaitą, ir dviem sraigtasparnių kilimo ir tūpimo aikštelėmis.

Kalnų slidinėjimo kompleksą „Lunaja Poliana” statė užsienio statybininkai pagal suomių specialistų projektus. Statybinės medžiagos buvo gabenamos krovininiais sraigtasparniais.

2003 m. vienas sraigtasparnių, skraidinusių suvirintojų brigadą, įsirėžė į stačią uolą ir sudužo. Devyni žmonės žuvo.

Užtat kalbama, kad per pilnatį vaizdas iš panoraminio rezidencijos lango ypatingas – visa laukymė būna užlieta šviesos ir tuomet uolos dega nežemiška, tarsi kosmine liepsna.

O po Sočį sklando legenda, kad V.Putinas įsigeidė ten turėti kalnų slidinėjimo bazę, išgirdęs padavimą, jog esą netoli nuo šių vietų prie uolos buvęs prikaustytas Prometėjas.

Tiesa, ne graikų, o kaukazietiškas. Skirtumas – esminis. Prometėjas antikos mitologijoje – dangaus gyventojas, sukilęs prieš Dzeusą ir kentėjęs dėl žmonių.

O vietinis Prometėjas, pasak kaukazietiškų padavimų, buvo piktas caras, kurį Dievas nubaudęs už smurtą prieš žmones.

V.Putinui ši bausmė, matyt, negresia – nė už jokias nuodėmes.

Tiesa, paskelbus informaciją ir prie Juodosios jūros iškilusių rūmų nuotraukas, „Levadacentr” sociologai konstatavo, kad Rusijos ministro pirmininko reitingai smuktelėjo.

Gruodžio mėnesį jo veiklai pritarė 79 proc. rusų, o sausio pabaigoje – tik 72. Beje, D.Medvedevo reitingas taip pat nukrito: nuo 75 iki 69 proc.

Todėl dabar pasigirdo kalbų, kad mintį demaskuoti Rusijos ministrą pirmininką paviešinant informaciją apie „Peterhofą prie Juodosios jūros” pakišo jo politiniai priešininkai.

Esą jie nenori, kad V.Putinas dalyvautų prezidento rinkimuose, ir ieško bet kokių progų susilpninti premjero pozicijas.

Užtat apie jo pagrindinį konkurentą, dabartinį Rusijos prezidentą D.Medvedevą, jau buriasi draugiška komanda.

„2012 m. prezidento rinkimuose turi dalyvauti tik dabartinis rusų lyderis Dmitrijus Medvedevas”, – neseniai viešai pareiškė Šiuolaikinės raidos instituto vadovas Igoris Jurgensas. Beje, D.Medvedevas yra šio instituto stebėtojų tarybos vadovas.

Kremliaus kuluaruose kalbama, kad I.Jurgenso pareiškimas buvo „sankcionuotas iš viršaus”. Beje, jis turi visiškai aiškų tikslą – ieškoti naujų, aktyvių D.Medvedevo šalininkų.

Šiuolaikinės raidos instituto valdybos narys Jevgenijus Gontmacheris įsitikinęs, kad I.Jurgensas išsakė ne tik savo nuomonę, bet ir tam tikros elito dalies poziciją: ne biurokratijos, bet labiau – verslo ir ekspertų bendrijos.

„I.Jurgensas išsakė tuos lūkesčius, apie kuriuos nedrįsta prabilti net opozicinės partijos „Teisingas reikalas” politikai.

Bet kad būtų išspręstas šis uždavinys, pradžioje jį reikia atvirai suformuluoti”, – priduria J.Gontmacheris.

Net vienas Rusijos komunistų partijos vadovų Vadimas Solovjovas sutinka, kad V.Putino ir D.Medvedevo komandų varžybos jau prasidėjo.

Pasak jo, komunistai iš dviejų blogybių pasiruošę pasirinkti mažesnę – D.Medvedevą.

Tiesa, komunistai teigia, kad prezidentas, nors ir būdamas valdžioje jau beveik dvejus metus, priešingai nei V.Putinas, negali pakeisti padėties šalyje.

Bet šalies vadovo iškelti uždaviniai – modernizavimas, valdančiojo elito atjauninimas, kova su korupcija – Rusijos komunistų partijos nariams patinka.

„Dabar būtina garantuoti tinkamą foną, kad D.Medvedevas vėl būtų iškeltas kandidatu į Rusijos prezidento postą.

O pastaruoju metu nesunku pastebėti, kad V.Putino įvaizdžiui suduodamas vienas smūgis po kito.

Dabar prieš premjerą darbuojasi visas prezidento administracijos mechanizmas, taip pat ir tie žmonės, kurie iki pastarojo meto buvo ištikimi V.Putinui.

Dabar V.Putinas praranda savo aplinką. Esant tokiai padėčiai, daugiausia galimybių būti perrinktam valstybės vadovu 2012 metais turi būtent D.Medvedevas”, – mano ir Maskvos nacionalinės strategijos instituto prezidentas, politologas Stanislavas Belkovskis.