Gėlių pirkėjui pardavėjo nuomonė nėra svarbi. Dažniausiai žmonės renkasi tai, kas jiems labiausiai patinka, ir svetimos nuomonės neklausia.
Tačiau A.Plesevičiui nesunku atskirti, kas perka gėles – rusas, lenkas ar lietuvis, nes jų skoniai labai skiriasi.
– Artėja vis uoliau Lietuvoje švenčiama Valentino – meilės diena. Kokias gėles šia proga perka vilniečiai?
– Per šią šventę gėlių pardavimas išauga 2–3 kartus. Sostinės gyventojai dažniausiai perka raudonas rožes, tulpes.
Kadangi raudona spalva visiems asocijuojasi su širdimi ir meile, dominuoja šios spalvos gėlės.
Nuolat atsiranda ir tokių pirkėjų, kurie sumoka pinigus už gėles ir čia pat nudrasko jų žiedlapius.
Praėjusiais metais vienas vaikinas už rožes paklojo 200 litų, žiedlapius nuskabė, susidėjo juos į maišelį ir išėjo.
Matyt, ruošė kokią nors staigmeną.
Tokios staigmenos, žinoma, kainuoja nemažai. Juk tokiu laikotarpiu už didelę rožę prašoma iki 15 litų.
Prieš tokias šventes kainos kyla ir gėlių aukcionuose Olandijoje, kitose šalyse, iš kur jas vežame, todėl ir mes priversti gėles pabranginti.
– O kokios gėlės dovanojamos be progos?
– Ir čia karaliauja rožės. Taip pat vilniečiai mėgsta puokštes iš amarilių, frezijų, tulpių.
Svarbu ir sezonas. Tam tikru metu rožės išauga didelės, o jų žiedai būna milžiniški, gražūs.
Po kiek laiko gėlė išaugina tik nedidelį, susitraukusį žiedą.
Už tokį vilniečiai nenori mokėti 8–10 litų, nors rožės kotas ir metro ilgio.
Tuomet žmonės renkasi rožes trumpesniais kotais, bet perka daugiau.
Pastebėjau, kad gimtadienio proga jaunai merginai perkamos šviesių spalvų gėlės, vyrui paprastai dovanojamos tamsiai raudonos spalvos rožės.
Visi yra girdėję prietarų, kad, pavyzdžiui, geltonos spalvos gėlės reiškia neapykantą, raudonos – jausmus, tačiau pardavėjų apie tai neklausinėja. Žmonės į spalvą nekreipia dėmesio, perka tai, kas gražu.
Maždaug 90 procentų vilniečių rinkdamiesi puokštes ilgai nesvarsto. Jei patinka, tai ir perka. Retas kuris pats renkasi gėles ir paprašo iš jų sukomponuoti puokštę.
Darydami puokštes atsižvelgiame, kokios tautybės žmogus ją pirks. Lietuviai renkasi kuklias puokštes.
Lenkai mėgsta į celofaną įvyniotas puokštes – taip jos vizualiai padidėja. Rusai linkę rinktis blizgius popierius, kaspinus, kitas puošmenas.
Kartais pasitaiko, kad ir lietuviams viena kita tokia puokštė patinka, bet paprašo išvynioti iš celofano.
– Vestuvės – viena svarbiausių progų, kai gėles renkamasi ypač skrupulingai.
– Vestuvėms nuotakos, žinoma, dažniausiai renkasi baltos spalvos gėles, ypač jeigu išteka pirmą kartą.
Tačiau būna tokių, kurios teka trečią ar net ketvirtą kartą. Tai taip ir renkasi: su raudonos spalvos puokšte tekėjau, su geltonos irgi, dabar renkuosi žalią.
Neseniai viena Lietuvos įžymybė pasirodė žurnalo puslapiuose su mėlynų gėlių puokšte. Dabar išpopuliarėjo ši spalva.
Nuotakos vis dažniau renkasi dažytų gėlių puokštes. Žinoma, eksperimentuojama ir su kitomis gėlių spalvomis.
Vilnietės vestuvių puokštes renkasi iš mūsų siūlomų katalogų, neretai atsineša iškarpą iš žurnalo ir prašo padaryti lygiai tokią pat puokštę.
Yra gėlių, kurios paprastai į Lietuvą nevežamos, nes yra labai brangios.
Tačiau vienas neseniai tuokęsis krepšininkas paprašė vestuvių šventei užsakyti išskirtinių gėlių. Kiek tai kainuos, jam nebuvo svarbu.
Paprastai gėles vežame iš Olandijos, Ekvadoro, nemažai – iš Lenkijos. Sakyčiau, lenkai išaugina geresnes tulpes nei olandai.
Dabar jau prasideda jų sezonas, bet tulpės dar neatskleidusios viso savo grožio.
Be abejo, geriausios tulpės parduodamos būtent kovo 8-ąją.
– Ar metams bėgant keičiasi vilniečių skonis renkantis gėles?
– Žinoma. Dabar sparčiai populiarėja gvazdikai, jų dažnai teiraujamasi. Vienu metu jie buvo visai užmiršti, dabar vėl dovanojami įvairiomis progomis, ypač vyrams arba prisimenant senus laikus.
Ištobulėjo ir amarilių veislės, gėlės tapo gražesnės, jos vėl paklausios.