„Hina Matsuri“ – arba „Lėlių šventė“ – Japonijoje švenčiama kasmet trečio mėnesio trečią dieną. Tai mergaičių šventė, švenčiama šeimose, kuriose auga dukros.
„Hina“ vadinama medinė lėlė, papuošta kimono. Kiekviena japonų mergaitė turi tokių lėlių rinkinį. Jį gauna dovanų vos gimusi. Šventės metu lėlės išdėstomos savitame altorėlyje septyniomis pakopomis. Tai tarsi malda už dukterų laimę. Šventės metu susirenka visa šeima, draugai. Visi vaišinasi arbata, saldainiais. Hina lėlės gali būti lankstomos ir iš popieriaus.
Japonijoje egzistavo tradicija gimus mergaitei lange pastatyti lėlę. Vėliau ši tradicija išnyko, bet atsirado lėlių festivalis. Daugybe nuostabiai aprengtų lėlių ir lėlyčių išpuošiami medžiai ir namai, kuriuose gyvena šeimos turinčios mergaičių. Per šią šventę geriamas saldus ryžių vynas vadinamas širozake.
Šikoku saloje, į rytus nuo Higashikagawa miesto, yra Hiketa, dar vadinamas lėlių miestu. Jame kasmet apie 100 namų demonstruoja tradicines japonų lėles savo languose. Siaurose gatvelėse vietiniai gyventojai ir miesto svečiai kartu džiaugiasi išmoningomis lėlėmis, kurių kiekviena vidutiniškai kainuoja milijoną jenų (30,5 tūkst. litų).
Šiemet parduotuvių vitrinose, namų languose, galerijose ir kitur demonstruojami originalūs papuošimai pagal Hiketa stilių, t. y. 7 pakopų lėlių ekspozicijos (altorėliai). Čia galima pamatyti netradiciškai papuoštą lėlę, plaukiojančią akvariume su žuvytėmis, pagal Hina tradicijas vaikų pagamintas lėles.
Taip pat vyksta vaikų Kabuki teatro spektakliai, vaikų Hina lėlių paradas, japoniškų saldumynų mugė, įvairūs tradiciniai spektakliai, o vakarais vilioja gražiai apšviestos gatvės.
Šį rudenį prie minėtų tradicijų prisidės Pasaulinė lėlių paroda. Tada bus pirmą kartą demonstruojama apie 300 tautiniais drabužiais aprengtų lėlių iš 21 šalies. Kartu bus įrengti stendai apie tų šalių istoriją, ryšius su Japonija, lėlių gamintojus. Stenduose bus šalių žemėlapiai, atvirutės, knygos apie lėles ir tautinius drabužius, japonams egzotiški saldumynai, skambės tų šalių muzika.
Per 5 metus planuojama pademonstruoti apie 1,5 tūkst. lėlių iš 100 šalių. Šią idėją organizatoriams pasiūlė ir padėjo įgyvendinti esperantininkas Etsuo Miyoshi. Pasitelkęs savo asmeninius ryšius ir pažintis jis užsakė 40-90 cm aukščio lėles, kurios buvo specialiai giminamos šiam festivaliui ir siunčiamos į Japoniją registruotais siutiniais paštu.
Tikimasi, kad festivalį aplankys 100 tūkst. žmonių. Prie įėjimo planuojama eksponuoti didžiulį žemėlapį, kuriame matysis, iš kurių šalių lėlės jau atkeliavo, puikuosis lėlių meistrų nuotraukos.
Šioje parodoje Lietuvai atstovauja tautodailininkė iš Kauno Liucija Kudžmienė. Tautinius drabužius tautodailininkė kuria pagal autentiškus lietuvių liadies kostiumų fragmentus. Jos lėlių tautiniai drabužiai atitinka visus šiam žanrui keliamus reikalavimus. Menininkė pasiuva ir lėlės kūną, prikemša jį, išsiuvinėja veidą. Vėliau siuva drabužius ir aprengia jais lėlę.
Kaip gimsta lėlės? Pirmiausia gaminamas kūnas. Jau pasiūta kūno „oda“ prikemšama. Tada siuvinėjamas veidas, formuojama galva ir prisiuvami plaukai. Galiausiai ji prisiuvama prie kūno. Tada siuvami lėlės drabužiai, pagal knygos „Lietuvių liaudies drabužiai“ rekomendacijas, atsižvelgiant į regionų specifiką. L.Kudžmienė naudoja pirktus ar pačios išsiaustus audinius.
„Žinodama, kad mano lėlės vyksta į įvairias šalis, aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, nes kurdama tautinius drabužius vilkinčias lėles garsinu savo šalį ir bent taip prisidedu prie pozityvaus Lietuvos vardo kūrimo pasaulyje“ ― sakė L.Kudžmienė, siųsdama savo lėles į Japoniją.