„Dažnai mėgstu pajuokauti, kad ne viena sulieknėti svajojanti moteris ar pilvuką turintis vyras pavydi sportininkams, kurie, jų manymu, valgyti gali ką nori ir kiek nori nebijodami sustorėti, mat didelis fizinis krūvis ir antsvoris – nesuderinama. Tačiau taip nėra“, – tikino 37 metų G.Pauža.
Jau beveik tris dešimtmečius aktyviai sportuojantis vyras, kuris yra daugkartinis Lietuvos vandensvydžio čempionas ir pasaulio vandens sporto šakų veteranų vicečempionas, žino: norėdami išlaikyti gerą formą sportininkai turi paisyti, ką valgo, dažnai net riboti maistą.
Pusryčiauja du kartus
Konkrečios dietos G.Pauža neturi: dienos valgiaraštis priklauso nuo to, kokį fizinį krūvį tądien teks ištverti. Tačiau bendrų mitybos taisyklių jis laikosi nuolat.
Vyro teigimu, ir sportuojantiems, ir gyvenantiems ne taip aktyviai dieną pradėti reikia stikline vandens ir natūralių sulčių, o valgyti pusryčius būtina. Prieš rimtas varžybas jis pusryčius valgo net dukart: lengvi pusryčiai prieš treniruotę, kiek rimtesni – po jos.
G.Pauža pabrėžė, kad sportininkui būtina riboti cukraus ir druskos kiekį, todėl jis vengia pirkti sausųjų pusryčių.
Padažams naudoja sultis
Dažniausias pusryčių patiekalas – neskaldytų kruopų košė, dribsniai ir jogurtas arba pienas.
Toks maistas garantuoja reikiamą naudingųjų medžiagų kiekį, o sotumas išlieka 4–5 valandas.
Pusryčius sportininkas paprastai pagardina sauja riešutų ir džiovintų vaisių, kuriuose yra širdžiai stiprinti būtino kalio bei raumenis nuo mėšlungio saugančio magnio.
Net kai tenka treniruotis dukart per dieną, vandensvydininkas pietums ar vakarienei vengia kiaulienos ir bulvių patiekalų, o maistui pagardinti nenaudoja riebių padažų, grietinės, sviesto.
„Riebią kiaulieną keičiu liesesne kalakutiena, vištiena, jautiena ar žuvimi, bulves – ryžiais. Geriausiai tinka laukiniai. Padažus išmokau ruošti iš sulčių, lengvų sultinių ar vyno“, – tvirtino G.Pauža.
Žmonos pyrago neatsisako
Išskirtinę vietą sportininko valgiaraštyje sudaro vaisiai ir daržovės. Jie – labai svarbus angliavandenių, vitaminų ir mineralų šaltinis.
„Vaisius paprastai valgau šviežius, tačiau turėdamas laiko mėgstu su jais virtuvėje eksperimentuoti. Ypač man skanu karamelizuotos ar tiesiog pakeptos kriaušės, obuoliai, abrikosai, persikai. Tokie vaisiai tinka ir kaip desertas, ir kaip priedas prie paukštienos“, – aiškino vyras.
Ar sportininko nevilioja šokoladas ir pyragaičiai? Saldžią plytelę jis retkarčiais sukerta po sėkmingų varžybų. Gabalėlio pyrago G.Pauža taip pat neatsisako, ypač savaitgaliais, kai juos kepa sportininko žmona Kristina su dukterimis Patricija ir Elžbieta.
Vištiena su kriaušėmis
Patiekalui reikia 1 kilogramo vištų blauzdelių, 3 kriaušių, stiklinės baltojo sauso vyno, 400 gramų konservuotų persikų, pusės stiklinės persikų sulčių, 100 gramų sultinio, druskos, pipirų, bazilikų, raudonėlių, 400 gramų laukinių ryžių.
Šviežias vištų blauzdeles sudėkite į uždengiamą karščiui atsparų indą, užpilkite vynu, persikų sultimis ir sultiniu, užberkite druskos, pipirų.
Pamarinuokite maždaug 15 minučių. Per tą laiką nulupkite ir griežinėliais supjaustykite kriaušes.
Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių. Prieš šaudami vištieną ant patiekalo sudėkite konservuotus persikus ir kriaušių griežinėlius, apibarstykite žolelėmis. Kepkite 1 valandą. Patiekite su virtais laukiniais ryžiais.