Tačiau 30-metė interneto dizainerė Vanessa Pedral sako, kad karnavalo ji tiesiog nekenčia. Anot moters, Brazilijoje tikrai galima pamatyti daug vertingesnių vaizdų, nei šimtai gatvėse besikratančių pasturgalių. Myliu Braziliją, bet nekenčiu karnavalo, reziumuoja moteris.
Nors karnavalas pasauliui yra tarsi Brazilijos, kaip sambos ir jausmingumo šalies, simbolis, praūžus šiam grandioziniam renginiui, miestų gatvės būna nuniokotos ir gausiai apdergtos.
Netrokštantys išvysti gatvių niokojimo ir laistymo šlapimu proceso, miesto gyventojai traukia į kalnus bei nuošalius paplūdimius. Bet tai išgali tik turtingieji. Kiti tiesiog savaitei užsidaro namuose, vata užsikimšę ausis, jie nekantriai laukia audringos šventės pabaigos.
Rio de Žaneiro, garsiojo karnavalo centro, gyventojai užsimena apie ironišką grandiozinės tradicijos aspektą – jau seniai pastaroji teikia malonumą ne vietiniams, bet tik turistams.
Palyginti su šimtus dolerių kainuojančiais bilietais bei gerokai perlenkta tokių transnacionalinių kompanijų kaip „Bradesco“ arba alaus produkcijos giganto „Brahma“ reklama, praeityje įprastos karnavalo šventimo tradicijos atrodo tyros ir žavios bei neišvengiamai verčia jausti sentimentus.
Veros Gonçalves, 48 metų teisininkės, žodžiais, praeityje karnavalo būta daug džiugesnio, labiau rūpintasi paprastų žmonių, o ne turistų pasitenkinimu. Tai – veikiau atrakcija turistams, nei liaudies šventė, reziumuoja brazilė.
Šlapimo dvokas
Pasidavę paradų komercializacijai, per pastarąjį dešimtmetį Rio de Žaneiro gyventojai ėmėsi alternatyvių gatvės vakarėlių, vadinamųjų „blocos“, organizavimo, kurių metu persirengėliai marširuoja Rio gatvėmis drauge su virtine transporto, iš kurio griaudi kurtinanti muzika.
Keturiasdešimtmetė finansų kompanijos vadybininkė Claudia Siqueira, šių metų karnavalą nutarusi praleisti Čilėje, tvirtina per pastaruosius keletą metų Rio karnavalą pasikeitus neatpažįstamai. Moters teigimu, po keleto metų pertraukos karnavalui parvykusi į Rio, ji buvo nemaloniai nustebinta netvarkos ir nepakenčiamo triukšmo bei tvyrančio šlapimo dvoko.
Visuomenės nuomonės tyrimais užsiimančios agentūros „Sensus“ 2004 metais atlikta apklausa liudija, jog dauguma brazilų karnavalo nemėgsta. 57 proc. Brazilijos gyventojų tvirtino nejaučiantys simpatijų šiam masiniam renginiui.
Nepasitenkinimo karnavalu augimui pastaraisiais metais, manoma, gali turėti įtakos Brazilijoje augantis Evangelikų bažnyčios populiarumas. Evangelikai baisisi šia švente.
Nepasitenkinimas karnavalu atsispindi ir „Facebook“. Pastarajame neseniai sukurtas puslapis portugalų kalba, pavadintas „Aš nekenčiu karnavalo“. Puslapis iliustruotas vyro, apsirengusio guminiu kostiumu, dekoruotu daugybe atsikišusių penių, nuotrauka.
Viena puslapio aktyvisčių Marthina Wiegerinck grupės sieną papuošė užrašu, raginančiu „įsigyti pakankamai maisto atsargų bei kuo daugiau knygų ir užsirakinti namuose, iki karnavalas baigsis“. Anot autorės, tai – vienintelis būdas padoriam žmogui išgyventi per karnavalą.
Bet yra ir tokių, kuriems tokie skeptikai kaip Marthina patys atrodo verti skeptiško požiūrio.
Rio Santa Teresa apskrityje suburto bloko „Carmelitas“ dalyvis Marcosas Dunlopas, apsirengęs Jėzų išdavusio Judo kostiumu, tikina laukęs karnavalo visus metus, ir tuos, kurie tuo šlykštisi, vadina nevispročiais.
Marcosas tvirtina laikinai išsiskyręs su savo mergina vien todėl, kad pastaroji netrukdytų džiaugtis karnavalu. Pasak Marcoso, jie vėl taps pora trečiadienį.