Sodriai geltonos spalvos vynas kvepėjo grybiena, šiek tiek sena statine.
Nedidelis būrys vyno mėgėjų buvo raginami kuo greičiau ragauti pusšimtį metų brandintą vyną. Kiekvieną minutę jo skonis galėjo pasikeisti. „ Ilgai butelyje brandintas vynas, gavęs oro, keičiasi. Tai lyg labai alkanas žmogus, kuris gali greitai persivalgyti“, - aiškino Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arūnas Starkus.
Ragaujant 100 metų ar dar senesį vyną , jis per sekundę gali virsti actu.
Jo skonis pasikeitė ir butelyje. Puikus saldus vynas virto sausu, tačiau dėl to jo vertė tik išaugo.
Anot A.Starkaus, šiuo metu tai – geidžiamiausias Austrijos vynas, kuris pirmiausia parduodamas didelę rinką turinčioms šalims – JAV, Švedijai, Japonijai. Tokio vyno butelis kainuoja apie 1000 litų, o jo pardavėjai neįsipareigoja prekės pakeisti, jei paaiškėtų, kad per tiek metų vynas sugedo. Tiek metų išlaikyto raudonojo vyno vertė būtų dvigubai didesnė.
Austrijos vyno mėnesio akcentu tapęs vynas laiko išbandymą atlaikė. Į Lietuvą jis atkeliavo tiesiai iš vyndarių, kur visą laiką buvo laikomas vienodoje temperatūroje, vyndariai laiku pakeitė butelio kamštį. Vieną kitą raidę dar galima įskaityti ir aptrintoje ir apipelijusioje etiketėje. Parduodant butelį, užklijuojama nauja.
Šis vynas pagamintas Wachau regione, kur vynuogynai auga ant granitinių uolų. Iki 1984 metų čia pagamintas vynas įtrauktas į regiono „Smaragdų“ kolekciją.
A.Starkus pasakojo, jog seno vyno turi dauguma Austrijos vyno gamintojų. Nedidelį kiekį seno
vyno išlaikę vyndariai dažniausiai jo neparduoda, kad vyno rūsyje išlaikytos vertybės tyliai neišgertų keli vyno mėgėjai. Buteliai dažniausia atidaromi būriui žurnalistų.
Seno vyno skoniu vilniečiai mėgavosi be užkandžių. A.Starkaus nuomone, tokio vyno skonio neužgožtų geros jūros gėrybės, pavyzdžiui omaras su kvapniu šafranų padažu.
Tai - ne seniausias „Vyno klubo“ turimas austriškas vynas. Jo saugykloje yra ir 1956 metais pagaminto vyno.
Per kovo mėnesį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos restoranuose vyksiančius renginius ir degustacijas bus atkimšta nemažai garsiausių Austrijos vyno gamintojų butelių. Austrišką vyną taurėmis pilstys nemažai šių miestų, Palangos ir Trakų restoranų.
Renginio sumanytojai kovo mėnesį pasirinko neatsitiktinai. Iki rugpjūčio mėnesio austriško vyno gali ir nebelikti. 2010 metai buvo labai nederlingi, todėl Austrijos vyndariai pagamino mažiau vyno nei statistiškai suvartojama jų šalyje.
Kovą Austriško vyno mėnesiu paskelbusi Austrijos ambasada ir „Vyno klubas“ privertė sukti galvas ir restoranuose dirbančius virėjus. Vilniaus restorane „La Provance“ visą mėnesį bus galima paragauti šios šalies virtuvės patiekalų.
Prie austriškų vynų tinkančius patiekalus ruošė ir „Brasserie de Verres en Vers“ virėjai, nors šiuo metu restorane vyksta Frankofonijos dienos.
Putojantį vyną gerdami svečiai užkando iš grikių miltų keptais paplotėliais su vytintu bei parūkytu kumpiu ir karamelizuotais moliūgais.
Ragaujant raudonajį vyną, buvo patiektas pagrindinis patiekalas – kepta ančiuko krūtinėlė su troškintais raudonaisiais kopūstais ir mažyčius lietuviškus cepelinus primenančiais tarkuotų bulvių kukuliais.
Baltąjį desertinį vyną lydėjo slyvųdžemu įdaryta mielinė spurga, sviesto, aguonų ir cukraus padaže.