Po Japoniją ištikusios katastrofos, daugelis lietuvių apgulė vaistines, pirkdami jodo preparatus, o australai patraukė į Kvynslando valstijoje esančio kurortinio Gold Kousto miesto garsų žuvies turgų - krevečių.
Prie prašmatnaus italų viešbučio „Versace“ įsikūręs turgus čia vilioja turistus iš viso pasaulio, tačiau nuolatiniai jūros gėrybių pirkėjai – australai.
Iš tolo matau žvejų laivų stiebus ir aukštyn iškeltus jų tinklus. Eidama pro vartus, žyminčius turgaus vietą, net aikteliu iš džiaugsmo – vienas žvejo laivas pavadintas „Baltic Amber“ („Baltijos gintaras“). Širdis dunksi iš džiaugsmo. Tikiuosi sutikti Australijoje gyvenantį dar vieną lietuvį, kurių Kvynslando valstijoje mažuma. Daugelis mūsų tautiečių yra įsikūrę Melburne, Sidnėjuje ir Adelaidėje.
Su „Baltic Amber“ laivo žvejais sveikinuosi angliškai ir iš karto ieškau tėvynainio. 42 metų žvejys Steve‘as Dolanas su šypsena lūpose neslėpė, kad laivą taip pavadino savo buvusios merginos iš Estijos garbei!
Steve‘as mielai pozuoja žurnalistei iš Lietuvos ir iš karto prašo mano telefono numerio. Matyt, geri prisiminimai apie merginą iš Baltijos krašto vyrui neleidžia prarasti antros galimybės. Tačiau aš žvejo prašau papasakoti apie žvejybą Ramiajame vandenyne ir apie Australijoje tiesiog dievinamas krevetes.
Steve‘as man padeda įlipti į laivą. Viduje viskas man kelia nuostabą. Net filmuose retai įmanoma pamatyti tiek daug laivuose įrengtos kompiuterinės technikos.
Žvejų laive įrengtos keturios miegamos vietos, virtuvė.
„Į žvejybą išplaukiame septintą valandą vakaro. Plaukiame apie penkiolika kilometrų nuo kranto. Žvejojame trisdešimties kilometrų ruože visą naktį.
Krevetės dieną tūno pasislėpusios po smėliu. Bet naktį jos išlenda pasimaitinti planktonu. Tuomet jos ir pakliūna į mūsų tinklus, kuriuos leidžiame į keturiolikos metrų vandens gylį“, - žvejybos subtilybes aiškino Steve‘as.
Žvejų tinklai specialūs – juose yra įtaisytos metalinės žiotys – patys geriausi spąstai krevetėms.
Kompiuterio pagalba žvejai atsižymi vietą, kur testuoja, kiek per valandą sugauna krevečių. Tada plaukia į kitą vietą ir vėl testuoja. Taip sužino, kurioje vietoje yra daugiausiai krevečių. Ten ir lieka. Besimaitinančios krevetės beveik nejuda, todėl žvejai jas randa toje pačioje vandenyno vietoje.
Per naktį vyrai sužvejoja apie 200 kilogramų krevečių, kai labai nesiseka – 60 kilogramų.
Steve‘as pasakoja, kad naktinėje žvejyboje vyrų tyko pavojai. Tad paprastai laive būna du arba trys žvejai.
Žvejyba prasideda. Tinklai nuleidžiami į dugną, kurie dažnai kimba už rifų. Laivas nebegali pakilti ant ateinančios bangos ir galingos srovės verčia laivą ant šono. Norėdami išvengti pavojų žvejai plaukia į priekį ir tempia tinklą, kol jis plyšta ir atsikabina nuo kliūties.
Vyrų naktiniai palydovai – rykliai ir banginiai. Rykliai nepuola tinkluose esančios žuvies, tik nuolat budi pakrantėje. Banginiai, kaip ir krevetės, išplaukia gaudyti planktono
Krovininiuose žvejų laivuose įrengti milžiniški šaldytuvai, kuriuose telpa trys tonos žuvies.
Sugautas krevetes žvejai išverda, paskui ataušina ir deda į trisdešimties laipsnių šalčio palaikomą kamerą.
„Pasaulyje egzistuoja daugiau nei 300 krevečių rūšių. Vienos populiariausiųjų yra tigrinės, rudosios, rožinės ir baltosios krevetės. Kuo didesnės krevetės, tuo jos brangesnės. Pas jus Europoje veisiasi baltosios krevetės, mes jas vadiname šampano krevetėmis. Ramiajame vandenyne gyvena rožinės krevetės, jos yra vertingesnės už jūsiškes“, - mane tikino Steve‘as, žveju dirbęs Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Bene svarbiausia taisyklė, kurią reikėtų atsiminti ruošiant krevečių patiekalus - jų nepervirti, nes tada jos bus tąsios, keičiasi ir ilgai laikoma mėsos kokybė. Virti derėtų tol, kol jos paraudonuos ir iškils į paviršių.
Valgoma krevečių kaklelio mėsa, kuri yra ne tik skani, bet ir maistinga. Joje yra: 74-79 proc. vandens, 18-22 proc. baltymų, 1-2 proc. riebalų, 1-1,5 proc. angliavandenių. Krevečių mėsoje daug vertingų baltymų ir mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, mangano, cinko, jodo, kalio, sieros, geležies, vario, kobalto, ypač daug jodo, vitaminų B1, B2, B6, B12, PP, pantoteno rūgšties.
Didieji Australijos prekybos centrai „Woolworth“ ir „Coles“ iš didžiųjų žvejybos laivų produkciją užsiperka metams, sušaldo ir pardavinėja dalimis.
„Prekybos centrai perka pačią pigiausią žuvį. Dėl to vėliau skelbia, kad žuvį pardavinėja mažiausia kaina“, - paslaptį išdavė Steve‘as.
Garsiai prisiekiu, kad nuo šiol aplenksiu parduotuvėse esančius žuvies skyrius.
Lyginu žvejų turgaus ir prekybos centruose parduodamų krevečių kainas. Žvejai už krevečių kilogramą prašo nuo 18 AUD (43 Lt) iki 28 AUD (67 Lt). Prekybos centruose kilogramas krevečių kainuoja apie 23 dolerius (55 Lt).
„Vietiniai australai - lojalūs pirkėjai. Jie jau įprato prie šviežios žuvies skonio. Mūsų klientai juokauja, kad prekybos centrų žuvis jiems jau yra šlykštaus skonio“, - patenkintas savo darbu šypsosi žvejas.
Jis išduoda dar vieną paslaptį. Australijos milžinas „Woolworth“ baigia išparduoti prieš metus įsigytą žuvį, tad nuo balandžio mėnesio pirkėjai vėl galės mėgautis šviežia žuvimi.
Krevečių salotos (dviem asmenims)
12 krevečių
5 šaukštų sviesto (nuo aliejaus krevetės sausėja)
5 skiltelių trintų česnakų su druska (užbertų druska ir sutrintų iki košelės)
Petražolių, juodųjų arba čili pipirų
Kaip paruošti:
Apkarpyti krevečių ūsus ir kojeles. Į įkaitintą keptuvę dėti sviestą, nelukštentas krevetes ir jas pakepinti apie porą minučių. Suberti česnaką su druska, petražoles, čili pipirą.
Pavartant kepti dar kelias minutes, kol jos iš pilkai baltų tampa rausvos, koralinės ir truputėlį susiriečia. Svarbu nesudeginti česnako ir neperkepti krevečių. Patiekti ant salotų. Skanaus!