Vienas Alandų salų valdžiai priklausantis šampano butelis buvo
pagamintas „Veuve Clicquot“, o kitas - „Juglar“ darykloje, kuri duris
užvėrė dar XIX amžiaus pradžioje. Abu šie buteliai bus
parduodami Niujorko „Acker Merrall & Condit“ aukcione birželio 3
dieną.
„Mes nemanėme, kad jis bus geriamas“, - sakė Alandų salose
gyvenanti someljė Ella Grussner Cromwell-Morgan telefonu naujienų agentūrai AFP.
Iš kamščių ir stiklapūčių gamybos butelių ekspertai
nustatė, kad gėrimai buvo pagaminti laikotarpyje tarp 1811 ir 1831
metų.
„Greičiausiai jie yra dar senesni, nes tuomet vynai būdavo 10-12
metų laikomi statinėse ir tik tuomet parduodami“, - sakė gėrimus
jūros dugne suradęs naras Christianas Eriksonas, pirmąjį butelį atnešęs savo draugei E.G.Cromwell-
Morgan.
„Jo skonis geras, jis turi tikrai gaivaus rūgštumo, kuris jį
padaro tokį harmoningą,- sakė ji kabėdama apie „Juglar“ šampaną.
- Ir, žinoma, jame juntami odos, tabako, džiovintų vaisių
aromatai, būdingi senesniems vynams. Jaučiamas ryškus ąžuolo
prieskonis“.
E.G.Cromwell-Morgan yra ragavusi šampano iš dar dviejų butelių
„Juglar“ ir „Veuve Cliquot“. Tarp nuskendusio laivo liekanų buvo
rasti ir keli „Heidsieck“ šampano, kurį dabar gamina „Vranken
Pommery Monopole“ grupė, buteliai.
„Juglar“ vis dar turi išskirtinį jauną citrusinį aromatą, lyg
ir abrikosų vaisių skonį, tuo tarpu „Veuve Cliquot“ labiau
jaučiamas grybų aromatas“, - sakė ekspertė pridurdama, kad
šampanai atitinka XIX amžiaus skonį, kai buvo vertinami saldesni
vynai.
Vynų žinovai mano, kad Baltijos jūroje 50 metrų gylyje esanti
pastovi 4 laipsnių Celsijaus temperatūra ir tamsa padėjo vynams
subręsti. C.Eriksonas sakė, jog jaučiasi šiek tiek kaltas, kad
išgėrė šampano tiesiog iš butelio. „Jeigu būčiau žinojęs,
būčiau pirmiausia įsipylęs į stiklą“, - sakė jis.
Vyriausybė už aukcione gautas lėšas ketina skirti jūriniams
archeologiniams tyrimams finansuoti ir aplinkai Baltijos jūroje
gerinti.