Be to, neseniai atlikto tyrimo duomenimis, veido mimika glaudžiai susijusi su išgyvenamomis emocijomis, todėl žmogus, kuris nėra pajėgus atlikti judinti kai kurių veido raumenų, apskritai nėra pajėgus patirti kai kurių emocijų.
Barnardo koledžo Niujorke psichologas, profesorius Joshua Davisas sakė, jog asmuo, kuriam po oda suleista botulino, gali adekvačiai reaguoti į, pavyzdžiui, liūdną filmo sceną, tačiau būdamas iš dalies paralyžiuotas, jo veidas nėra pajėgus išgauti atitinkamos mimikos, taigi, smegenys negauna visos būtinos informacijos apie patirtą reakciją, ir žmogaus patiriamos emocijos tampa ribotos bei nevisavertės.
Drauge su tyrimui vadovavusia kolege Anna Senghas profesorius J.Davisas atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo dvi grupės - pirmajai grupei priklausė žmonės, kuriems po veido ar lūpų oda suleista botulino, antrajai – restilano, kitos raukšlių naikinimui naudojamos medžiagos, kurios injekcijos užpildo raukšlių griovelius, tačiau neturi įtakos raumenų judrumui.
Kiekvienai grupių buvo demonstruojamos jausmingos scenos iš filmų ir stebima, kaip į jas reaguojama.
Paaiškėjo, kad asmenys, kuriems po oda suleista botokso, išgyveno daug menkesnius emocinius potyrius. „Botokso“ grupei priklausančių žmonių emocijų stoka ypač išryškėjo tais atvejais, kai buvo demonstruojami geras emocijas skatinantys vaizdai.
Atlikto tyrimo rezultatai pagrindžia dar praėjusio amžiaus pirmoje pusėje išsakytą idėją, neva veido mimiką ir patiriamas emocijas sieja glaudus abipusis ryšys, kitaip tariant, ne vien buvimas laimingu gali priversti asmenį šypsotis, bet ir šypsojimasis gali paskatinti pozityvius išgyvenimus, o, pavyzdžiui, pikta veido išraiška – blogus jausmus.
Taigi, anot mokslininkų, tradiciniai raginimai šypsotis nepaisant prastos nuotaikos gali būti visai teisingi ir pagrįsti.