„Vilnius – labai gražus miestas. Tačiau kodėl neišnaudojate vandens? Upės krantinės sutvarkytos, bet ten nėra suoliukų, šviestuvų, kavinių”, – Neris į akį krito vos kelioms dienoms į Vilnių atvykusiam žinomam danų dizaineriui Larsui Vejenui.
Šis garsios danų architektūros ir dizaino studijos „Schmidt/Hammer/Lassen” dizaino vadovas atvyko į sostinėje vykusį inovacijų festivalį „IF... Vilnius ir Dizaino savaitė”.
Viena šio festivalio idėjų – parodyti, kad miesto veidas neapsiriboja vien pastatų architektūra. Tai kur kas daugiau.
Vilniuje, Energetikos ir technikos muziejuje, veikia paroda „Architektai kuria dizainą”. Joje eksponuojami Šiaurės šalių architektų dizaino darbai.
Į Lietuvą atvyko Europos architektūros padangėje gerai žinomi kūrėjai: švedas Thomas Sandellas („Sandell Sandberg” partneris), danai Larsas Larsenas („KiBiSi” partneris) ir L.Vejenas („Schmidt/Hammer/Lassen Design” vadovas) bei islandai Einaras Olafssonas („Arkiteo” vadovas) ir Dagny Bjarnadottir („LAND-ARkT” vadovė).
Pastatas – traukos centras
Architektai dalijosi šiuolaikinio miesto vizija – kaip pastatai ir dizainas keičia žmonių požiūrį ir įpročius, socialinę elgseną.
Architektas ar dizaineris tampa daugiau nei vien pastato kūrėju. Jo tikslas – sukurti aplinką, kuri būtų patraukli žmonėms. O projektas – ne tik pastato linijos, bet ir gyventojų elgesio modeliai, kuriuos pastatas gali paskatinti.
„Tikiu, kad gerai apgalvotos, skoningos architektūros pastatas gali būti toks įtaigus, kad net vandalams nekils noro apipaišyti jo sienas.
Svarbu, kad pastatas ar suoliukas, ar koks kitas kūrinys būtų sukurtas galvojant apie visas visuomenės grupes, taip pat jaunuolius, kurie norėtų išlieti savo agresiją.
Jei pastatas jiems padarys įspūdį, neliks tikslo niokoti”, – įsitikinęs L.Vejenas, su kuriuo kalbėjomės iškart po „Schmidt/Hammer/Lassen” kūrybos pristatymo Energetikos muziejuje.
Siūlo atgaivinti Nerį
– Kokį įspūdį jums paliko Vilnius?
– Nespėjau gerai jo apžiūrėti. Bet pirmiausia į akis krito upė – ji visiškai neišnaudojama.
Vanduo – gyvybės šaltinis. Visi miestai stengiasi, kad gyventojai turėtų galimybę prie jo atsikvėpti. O Vilniuje krantinėse nemačiau suoliukų.
Tai juk iš tiesų paprasta, nereikia didelių investicijų, triukšmingų kavinių, tik šviestuvų, suoliukų, kurie trauktų pabūti prie upės.
Žmonės šiame slėnyje galėtų pailsėti nuo miesto triukšmo.
Aš galėčiau sukurti suoliukus, jei tik kas pakviestų mane į Vilnių. Man būtų įdomu čia padirbėti.
Reikia rasti pusiausvyrą
– Tvirtinate, kad kiekvienas pastatas mieste turi būti skirtas visoms visuomenės grupėms.
– Taip. Ne tik pastatas, bet ir visas miestas. Kas yra pastatas? Tai žmonės, kurie jame lankosi?
Miestas – tai žmonės, kurie jame gyvena. Tai yra gyvas organizmas, be žmonių jis niekas.
Žmogus visuomet eis ten, kur yra ką veikti, – ilsėtis, apsipirkti, lavintis.
Būtina rasti pusiausvyrą, kuri patenkintų visų žmonių poreikius. Pavyzdžiui, jeigu Senamiestyje paliktume tik parduotuves, vakare jis visiškai ištuštėtų, čia nebūtų gyvybės.
Kita vertus, žmonės nori apsipirkti, išgerti kavos. Jeigu tokių objektų nėra, nėra ir traukos centro. Žmonėms reikia ir gamtos, poilsio, ramybės, kad jie galėtų pailsėti, tačiau visai tai turi būti patogu ir lengva pasiekti bei naudotis.
Aplinka turi būti skirta visiems – miesto svečiams, gyventojams, dviratininkams, pėstiesiems, automobilininkams, pensininkams, energijos nestokojančiam jaunimui.
Kalbasi su bendruomene
– Kokią įtaką miesto gerovei turi architektūra?
– Žmonėms patinka grožis. Visi turi skonį.
Svarbu, kad naujų pastatų architektūra būtų subalansuota, demokratiška.
Reikia galvoti ne tik apie formą, bet ir apie funkcionalumą, ne tik apie tai, kaip pastatas atrodys, bet ir kaip šalia jo ir jame jausis žmonės.
Turi būti pusiausvyra tarp architektūros, funkcijos, supančios aplinkos.
Kurdami pastatus bendraujame su savivaldybių, bendruomenių atstovais, klausiame, kokią funkciją turi atlikti pastatas.
Taip pat svarbu atsakingai įvertinti aplinką. Aiškinamės, kaip ji atrodė prieš penkiasdešimt metų ir kaip atrodys dar po penkiasdešimties.
Naujas pastatas čia turėtų derėti, tiesa, nebūtinai jis turi būti nuosaikus. Kartais kaip tik labiau dera ryškus akcentas.
Drąsios idėjos įgyvendintos bibliotekoje
Pirmasis „Schmidt/Hammer/Lassen” kūrinys buvo Karališkoji biblioteka Kopenhagoje (nuotr.). Modernus statinys iškilo įlankos krantinėje. Jis tapo demokratiško, atviro pastato ikona, traukiančia lankytojus.
Čia yra ne tik biblioteka, bet ir kavinė, restoranas, parodų ir koncertų salės, visuomenei atvira sutvarkyta krantinė, kurioje daugelis miestiečių mėgsta leisti laiką.
Orhuso miesto meno muziejus – ne mažiau demokratiškas pastatas. Jame architektai įgyvendino unikalią idėją.
Pirmasis pastato aukštas, kuriame yra kavinė ir parduotuvė, tapo savita viešąja erdve, judria miesto pėsčiųjų arterija, jungiančia du miesto kultūros centrus. Ši vidinė gatvė priartino muziejų prie kasdienio gyvenimo.
Bilietą reikia pirkti tik norint patekti į ekspozicijų sales.
Kiti ne mažiau reikšmingi projektai – statoma Aberdyno universiteto biblioteka Škotijoje, Kultūros centras Grenlandijoje, Halmstado biblioteka Švedijoje.