Esą vynas yra skanus arba neskanus.
Nėra nei skanaus, nei neskanaus vyno. Dažniausiai nepatyręs ragautojas nepažįstamus kvapo ir skonio pojūčius bando įsprausti į neišlavintą vertinimų skalę: skanu ir neskanu. Pakeitus juos į „man patinka“ arba „man nepatinka“, liktų išsiaiškinti, kodėl taip yra. Tam reikėtų išeiti
ilgą ir nuobodų vyno teorijos bei praktikos kursą. Jo metu išaiškėtų tiesa: vynas gali būti geras. Arba prastas.
Esą geras vynas tik tas, kuris brandintas medžio statinėse.
Šiuo atveju vyno vertintojas painioja vyno kokybės skalę su vyno gamybos proceso etapais. Iš tikrųjų statinėse brandinti vynai turėtų būti subtilesnio, tobulesnio, įdomesnio skonio. Tačiau ne kiekvienas vynas tinkamas brandinti. Pakliuvęs į statinę, silpno brandumo vynas visiškai praranda vynuogiškąją prigimtį. Lieka tik medis. Tarp vyndarių populiarus posakis: „Juk ne stalius vyną gamina“.
Esą kuo labiau vynas sensta, tuo geresnis ir tauresnis tampa.
Vyno amžiaus galimybės dažnai pervertinamos. Kiekvienas vynas turi savo optimalų amžių. Persenęs vynas praranda aromato bei skonio savybes ir gerti netinkamas. Tik nedaugelio rūšių vynas, jeigu buvo teisingai laikomas, po dešimties metų dar tinkamas vartoti. Vynas, dar „gyvas“ po ketvirčio ir daugiau amžiaus, laikomas unikalus.
Esą gerti vyną sveika dėl jo gydomųjų savybių.
Kai kas sako, kad Viduržemio jūros šalių gyventojų sveikatos paslaptis slypi tame, jog jie kasdien vartoja vyną. Jie esą neserga daugeliu ligų, kurios kamuoja Šiaurės kraštų gyventojus. Bet reikėtų nepamiršti dviejų esminių aplinkybių. Pirma, pietų europiečiai sveikiau maitinasi. Antra, jei ir geria vyną, tai labai saikingai.
Esą žymėjimai „DOC“, „DO“, „Appelation Controle'e“ - tobulo vyno garantija.
Anaiptol. Tai - viso labo vyno regiono tipą įrodančios santrumpos. Italijos toskanietiškų vynų pavyzdys rodo, kad žemesne „IGT“ kategorija laikomi vynai yra daug geresni už aukščiausiu kilmės ženklu „DOCG“ pažymėtas etiketes.
Esą jei tą patį vakarą pakaitomis gersite skirtingos rūšies ir skirtingos spalvos vyną, kitą dieną skaudės galvą.
Netiesa. Galvos skausmas kitą dieną - išgerto kiekio, o ne spalvų ir rūšių maišymo rezultatas. Derėtų laikytis vienintelės taisyklės: iš pradžių gerti silpnesnį, vėliau stipresnį gėrimą. Kita vertus, tokios sekos reikalauja laikytis ir valgių pateikimas. Išgerti daugiau kaip vieną taurę vyno nieko nevalgius - neatleistina klaida.
Esą vyno butelio kamštį pauostyti turi restorano svečias.
Tai aptarnaujančiojo personalo klaida. Labai dažnai atkimšęs vyno butelį restorano padavėjas pasiūlo svečiui pauostyti kamštį ir taip nustatyti galimą gėrimo trūkumą. Iš tikrųjų šį darbą turėtų atlikti pats kelneris. Ne tik pauostyti kamštį, bet ir šiek tiek paragauti ką tik atkimšto vyno.
Esą vyno iš ką tik atkimšto butelio pirmas turi paragauti vyras.
Netiesa. Vyno degustaciją visos kompanijos labui turėtų atlikti tas, kuris geriausiai išmano apie šį gėrimą. Bet dažniausiai atsakomybę kažkodėl užsikrauna vyras. Netgi tas, kuris visiškai nieko neišmano apie vyną. Bet juk neretai sakoma, kad moterų uoslė jautresnė.