Geros nuotaikos užtaisą gavęs Kaunas iki sekmadienio popietės mėgavosi
daugiau nei 100 nemokamų renginių.
Šioje didžiausioje Kauno istorijoje šventėje dalyvavo 86 užsienio
delegacijos. Joms vadovavo merai arba jų pavaduotojai.
Du Vokietijos miestams Herefordui ir Rostokui buvo skirta daugiau
vietos Rotušės aikštėje. Herefordas pristatė 25 savo regiono miestus, o
Rostokas - 34. Todėl iš viso Kaune buvo pristatyta maždaug pusantro
šimto Hanzos miestų.
Vienija 176 miestus
Senoji Hanzos miestų sąjunga - Hanzos lyga aktyviai veikė XIII- XVI
amžiuose. Ji vienijo maždaug 200 Europos miestų. Tai buvo ne tik
prekybos organizacija. Hanzos lyga akcentavo miestų savivaldos svarbą,
humanizmą, bendruomeniškumą, savitarpio paramą.
Ši įtakinga organizacija, vienijanti 176 miestus, siekia pritaikyti
senąsias Hanzos lygos vertybes ir patirtį, plėtojant socialinę,
ekonominę, kultūrinę Europos vienybę.
Tarptautinės Hanzos dienos yra rengiamos kasmet viename iš Naujosios
Hanzos sąjungos miestų.
Daugiausia Hanzos miestų yra Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje,
Latvijoje. Iš viso Naujosios Hanzos sąjungos miestuose gyvena daugiau
kaip 200 milijonų gyventojų.
Rotušės aikštėje - viduramžių mugė
Rotušės aikštėje buvo pastatyti nameliai, kuriuose įsikūrė viduramžių
mugės dalyviai. Čia taip pat buvo sumontuotas ir 14 metrų aukščio
lietuviškas gyvybės medis-laivas, papuoštas 176 Hanzos miestų herbais.
Visas dienas aiktėje veikė senovinė vaško lydymo krosnis. Kauno
ceremonmeistras Kęstutis Ignatavičius delegacijų atstovams dalino vaško
lydinius su antspaudu - prisiminimą apie Hanzos dienas Kaune.
Senamiestyje veikė amatų alėja, kurioje buvo galima stebėti, kaip kepama
duona, rūkoma žuvis, gaminami amatininkų dirbiniai.
Kiekvienas regionas galėjo pasipuikuoti savo kulinarijos paveldo
šedevrais. Čia buvo galima paragauti vokiško alaus, estiškų viduramžių
saldėsių, rusiškų blynelių su ikrais. Klegėjo gėlių, duonos, mėsos,
žuvų, daržovių, sendaikčių turgūs.
Pramogos - iki paryčių
Vilniaus gatvėje šurmuliavo viduramžių karnavalas su persirengėliais,
žonglieriais, ugnies rijikais, mimais, muzikantais, kojūkininkais.
Šalia Senosios prieplaukos amfiteatro įsikurė Viduramžių miestas, virė
Didžiojo Europos riterių turnyro kovos. Čia suplūktoje arenoje pirmą
kartą Lietuvoje kovėsi raiteliai. Tarp jų buvo ir Europos čempionų.
Penktadienio vakarą Santakos parko dauboje vyko naktinis oro balionų
šokis. Po jo Santakos smaigalyje buvo padegtos šešių skulptorių -
trijų lietuvių ir trijų latvių sukurtos milžiniškos skulptūros iš
šiaudų ir nendrių. Šią misteriją vainikavo didysis Hanzos dienų
fejerverkas.
Griaudėjo būgnai ir dūdmaišiai
Šeštadienį, šalia Popiežiaus kalnelio pastatytoje scenoje vyko
tarptautinių Hanzos dienų žvaigždės grupės „Corvus Corax“ (Vokietija)
koncertas.
Be šių vyrukų neapsieina didžiausi Europos viduramžių karnavalai,
miestų šventės ir, žinoma, Europos miestuose vykstančios Hanzos dienos.
Santakoje tą vakarą griaudėjo įspūdinga viduramžių muzikos instrumentų
artilerija: dūdmaišiai, būgnai, liutnės, fanfaros.
„Corvus Corax“ nariai atkūrė daug viduramžių Vidurio Europos muzikos
instrumentų, kurie išnyko Renesanso ir Trisdešimtmečio karo laikais,
tyrinėjo viduramžių paveikslus, studijavo aprašymus knygose, natas. Jų
įkvėpimo šaltinis - XIII amžiuje išleista giesmių knygą „Carmina
Burana“.
Corvusai - tikri scenos velniai. Su spalvingais kostiumais,
tatuiruotėmis, šukuosenomis ir kaukėmis jie primena fantastinius
viduramžių personažus. Kūrinius jie atlieka senąja lotynų, vokiečių,
prancūzų, serbų, albanų ir net kinų kalbomis.
Kauniečiams ir miesto svečiams džiaugsmo bei euforijos suteikė ir
Lietuvos krepšinio čempionais tapusi vyrų „Žalgirio“ komanda.
Juos daugiatūkstantinė sirgalių minia pagerbė plaiupiant lietui šalia
Kauno pilies pastatytoje scenoje.