Praėjusią savaitę M.Gvildys atšventė savo profesinės veiklos 15 metų sukaktį.
Savamoksliškai pradėjęs gilintis į floristikos paslaptis, dabar kaunietis yra pripažintas šios profesijos meistras ne tik Lietuvoje. Jis dėsto įvairiose pasaulio šalyse bei rengia tarptautinius žemės meno festivalius.
Vyras ir mums atskleidė naujausias pasaulinės floristikos tendencijas bei papasakojo, kokiu firminiu patiekalu vaišina svečius iš užsienio.
Mokėsi užsienyje
„Kaip visi pradedantieji, įsivaizdavau, kad floristui užtenka įgimto skonio jausmo. Tačiau po metų darbo suvokiau, kad privalau tobulintis“, – karjeros pradžią prisiminė M.Gvildys.
Lietuvoje floristika žengė pirmuosius žingsnius. Todėl kaunietis išvyko į Maskvą, įstojo į šveicarų įsteigtą vieną garsiausių floristikos mokyklų „Nicole“.
Didžiausią įtaką jam padarė pasauliniu floristikos guru pripažįstamas šveicaras Peteris Hessas.
Gyventi svetur nenori
Dabar M.Gvildys ne tik dalyvauja tarptautiniuose konkursuose ir nuolat mokosi pats. Dėstyti floristikos meno jį kviečia lenkai, rusai, prancūzai, ispanai, kanadiečiai.
„Keliauju daug. Kurioje nors šalyje galėčiau ir pasilikti. Tačiau man labai svarbu savo žinias skleisti čia, Lietuvoje, mokyti mūsų jaunimą, suteikti galimybę susitikti su meistrais iš viso pasaulio“, – tikino kaunietis.
Todėl viena iš jo veiklos sričių yra žemės meno festivalių rengimas Lietuvoje.
Praėjusią savaitę floristai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Ispanijos ir Kanados dalyvavo antrajame tarptautiniame Žemės meno festivalyje, vykusiame Nidoje. Ten menininkai paliko savo sukurtus ženklus.
Žiūrovai turėjo progos daugiau išgirsti apie žemės meną. Floristikos studentai bendravo, mokėsi iš patyrusių meistrų.
Floristai padeda ligoniams
M.Gvildys pasakojo, kad floristika seniai peržengė estetinio pasitenkinimo ar meno vardan meno ribas.
Floristika ir žemės menas atlieka kelias funkcijas. Ne tik moko ekologiško požiūrio į aplinką. Per šią meno sritį plėtojasi turizmas. Naujausia tendencija – floristai kuria objektus, kurie atlieka nesveikų žmonių terapijos funkciją.
Garsiausias pasaulio žemės meno atstovas škotas Endy Goldswarsky vienos klinikos sodo centre sukūrė apvalų objektą. Sukantis saulei objektas vis kinta, tarsi pats gyvenimo ratas. Tai kelia ne tik filosofinių minčių.
Norėdami pamatyti, kaip kinta meno kūrinys, senukai kasdien po kelis kartus eina jo apžiūrėti. Taip jie, patys nesuvokdami, mankštinasi, kvėpuoja grynu oru ir gauna įvairiapusę terapiją.
Grįžo klasikiniai stiliai
Besidomintiems naujausiomis tradicinės floristikos tendencijomis M.Gvildys sakė, kad metas, kai buvo madingos laisvo stiliaus floristinės kompozicijos ar puokštės, baigėsi.
„Grįžo klasika. Floristai prisiminė keturis pagrindinius puokščių komponavimo stilius“, – kalbėjo kaunietis.
Kuriant dekoratyviniu stiliumi, gausioms puokštėms naudojami įvairūs augalai, kaspinai. Tai paprastai kūgio formos kompozicijos.
Linijinio stiliaus kompozicijose vyrauja kelios išraiškingos linijos. Puokštės labiausiai primena ikebanas.
Madingas ir įvairių giežtų formų puokščių stilius. Taikomas ir vegetatyvinis puokščių komponavimas. Tokios kompozicijos kuriamos tarsi „iškarpa“ iš gamtos. Naudojami sezoniniai toje vietovėje, kur kuriama, augalai.
Drebučiai – iš žievės
„Eksperimentuoti mėgstu dirbdamas. Virtuvėje esu konservatorius. Mėgstu italų, ispanų virtuvę, gryną mėsą, stambiai pjaustytas daržoves“, – neslėpė floristas.
Jam yra tekę ragauti gaminių iš įvairiausių augalų. Nustebino Taivanyje ragauta medžio žievė.
Iš jos kliento akivaizdoje restorano darbuotojai sutrynė košę, drebučius pagardino sirupu.
„Mėgavausi maloniu karamelės skonio desertu“, – prisiminė kaunietis.
Pats floristas mums patarė valgyti tuos augalus, kuriuos maistui vartodavo dar proseneliai. Tada nerizikuosime suerzinti skrandžio ar net apsinuodyti.
Savo svečius iš įvairiausių pasaulio šalių M.Gvildys visada vaišina ekologiška bulvių koše su lietuviškais obuoliais ir rūkytomis dešrelėmis.
Košė su obuoliais
Košei reikės 1 kg bulvių, 0,5 kg rūgštesnių obuolių, 2 šaukštų cukraus, 100 g rūkyto kumpio, žiupsnelio druskos.
Nuluptos bulvės išverdamos, nukošiamos ir sutrinamos. Obuoliai nulupami, pašalinus sėklas supjaustomi. Iš jų šlakelyje pasaldinto vandens išverdama obuolienė.
Keptuvėje, nenaudojant riebalų, pakepinamas smulkiai supjaustytas kumpis.
Visos sudedamosios dalys sumaišomos, kol išeina vientisa košė.
Ji ypač tinka su rūkytomis dešrelėmis ar kita parūkyta mėsa, nes salstelėjęs ir sūrus skonis subtiliai papildo vienas kitą.