Kai termometro stulpelis peržengia 30 laipsnių, būtina pakeisti įprastas maitinimosi taisykles. Tuo įsitikinę sveikiausios pasaulyje Viduržemio jūros dietos kūrėjai – italai. Kaitros metu iš savo raciono jie išbraukia visus mėsos produktus. O energingi netgi kaitriausios dienos metu italai išlieka dėl vienos priežasties - pietų ir vakarienės metu patiekalų sudėtyje būtinai privalo būti aštrus “peperoncino”.
Skaisčiai raudonos spalvos, glotni konuso formos ašti prieskoninė daržovė Italijoje vadinama “peperoncino”.
Istorikai teigia, kad iš Meksikos į Europą aštųjį piprą kartu su kitais prieskoniais atgabeno italų keliautojas Kristupas Kolumbas. Pirmąkart Europoje pipiras buvo panaudotas ne virtuvėje, o ligoninėje kaip dezinfekuojanti priemonė. Būtent dėl šios priežasties prieskoninė daržovė greičiausiai prigijo Afrikoje, Azijoje ir visose Viduržemio jūros valstybėse, nes kaitros metu produktai čia greičiau genda.
Žiemą italai valgo džiovintą “peperoncino” lyg prieskonį, vasarą – nuskina nuo žalios šakelės, smulkiai supjausto ir kraujo raudonumo odele bei smulkiomis sėklytėmis paskanina spagečių padažus, ryžių patiekalus.
Kaitrią dieną žmogaus organizmas smarkiau nei įprasta prakaituoja. Slidus ir glotnus lyg šilko audinys raudonas pipiras, pasak italų dietologų, žmogaus skrandį, žarnyną ir kraujagysles ne tik išvalo, bet ir įkrauna energijos.
Nuo šios prieškoninės daržovės Viduržemio jūros gyventojams jau išsivystė natūrali priklausomybė. Jie įsitikinę, kad “peperoncino” sudėtyje esantis kapsaicinas užtikrina geras emocijas.
Anksčiau buvo manoma, kad žmogaus organizmą vitaminais ir mikroelementais įkrauna “peperoncino” viduje esančios aštrios sėklytės, bet dietologai įrodė, kad energijos užtaisas – “kapsaicinas” glūdi raudonoje pipiro odėlėje. Todėl padažams naudojamos ir sėklos ir odelė.
Aštriajam pipirui italai dėkingi ir už baltus, sveikus dantis, žvilgančius plaukus, skaisčią odą. Tai ir natūralus afrodiaziakas.
Ypač kaitriomis dienomis Viduržemio jūros gyventojai peperonociną laiko kasdienine daržove.
“Spaghetti alla siciliana” – šį paruošimo būdą, lyg energijos užtaisą, italai renkasi bent tris kartus per savaitę. Po darbo dienos “spaghetti alla siciliana” geriausiai atkuria prarastas jėgas.
Keturioms porcijoms (500 gramų pakeliui spagečių) reikės keturių šaukštų aukštos kokybės tyro alyvuogių aliejaus, dviejų skiltelių česnako, aštraus pipiro ir 100 gramų avies sūrio “peccorino”.
Į pakaitintą aliejų reikia suberti smulkiai supjaustytas česnako skiltis. Šiek tiek pakaitinus česnaką, į jį reikia suberti susmulkintą aštrųjį piprą. Jei pipiras šviežias – pakaks trečdalio daržovės, jei džiovintas - dėti tris ankšteles. Į šiltą padažą supilti smulkiai supjaustytas petražoles. Ant kietai išvirtų ir kukoštų spagečių supilti padažą ir, šiek tiek palaikius ant ugnies, pabarstyti avies sūriu “peccorino”.