Parodų centre „Litexpo“ vykstantis Japonijos kultūros festivalis penktadienio rytą lietuvius pakvietė susipažinti su arbatos gėrimo subtilybėmis. Renginyje dalyvavusi ceremonijos meistrė Tomoko Honjo iš Japonijos tikino, kad tautiečiams tai tikra valią ugdanti menų sintezė, galinti virsti net teatralizuotu pasirodymu.
Arbatos gurkšniai – suskaičiuoti
Ceremonijoje svečiai susėda tiesia linija. Priešais juos įsitaiso meistrė. Nustatyta tvarka per kelis kartus ji atsineša visus reikalingus indus ir, užkaitusi vandenį ant žarijomis kūrenamos krosnelės, ruošiasi arbatos gėrimo ceremonijai.
Naudojama tik viena arbatos rūšis. Dažnai ji būna sutrinta į smulkius miltelius. Paruoštas gėrimas dažnam vakariečiui nepatinka, nes arbata itin karti, net tirštoka.
Pripildžiusi pirmąjį puodelį, meistrė nusilenkdama jį perduoda pirmam svečiui. T.Honjo sakė, kad būti pirmam eilėje – garbė, tačiau šiam tenka pats karščiausias gėrimas. Arbata dažniausiai užplikoma 70–80 laipsnių vandeniu.
Indelį gavęs svečias nusilenkdamas padėkoja meistrei ir artimiausiam kaimynui – nusilenkia tarsi atsiprašydamas, kad pirmasis ragaus gėrimą.
Meistrė teigė, kad puodelį priimtina išgerti trimis dideliais gurkšniais. Žinoma, pirmajam tai – sunkiai įveikiamas dalykas. Paskutinysis eilėje gali gardžiuotis jau kiek atvėsusiu gėrimu.
Arbata – keturis kartus per metus
T.Honjo apgailestavo, kad prieš daugiau nei 500 metų iš kinų perimta ir vėliau dzenbudistų išpuoselėta tradicija sulaukia vis mažiau dėmesio iš pačių japonų. Tačiau dažna šeima arbatos gėrimo ceremonija pažymi naujo metų laiko pradžią ar bent Naujuosius metus. Dažnai net indai būna padailinti prasidėjusio sezono vaizdais.
Meistrė pasakojo, kad ne kiekvienas japonas gali sau leisti namuose rengti arbatos gėrimo ceremoniją. Tai – ne tik brangus, tačiau daug išmanymo reikalaujantis užsiėmimas. Tad dažniausiai rytiečiai ypatingomis progomis patys kreipiasi į arbatos ceremonijos meistrus ir užsako specialias pamokas, pagal kurias pagal visas tradicijas gali paragauti kruopščiai paruoštos arbatos.
Reikmenis paveldi
Bene kiekvienoje Japonijos suvenyrų krautuvėlėje galima rasti reikmenų, reikalingų arbatos gėrimo ceremonijai. Meistrė T.Honjo atskleidė, kad ceremonijoje itin svarbų vaidmenį atlieka žarijų krosnelė, keli indai vandeniui, servetėlės, puodeliai, šluotelė, samtelis.
Dažnas meistras juos paveldėja iš protėvių, tad istoriją menantys indai yra itin vertinami.
Kartu su indais iš kartos į kartą yra perduodami ir papročiai, kurie skirtinguose regionuose gali kiek skirtis. Tačiau, T.Honjo teigimu, kiekvienas gestas – ar tai puodelio nuvalymas servetėle, ar puodelio perdavimas – yra kruopščiai apgalvotas veiksmas. Jokių interpretacijų čia nėra, teigė ji.
Ceremonijoje – visiška tyla
Meistrė iš Japonijos juokavo, kad dažnam vakariečiui ceremonija tampa nemenku valios išbandymu, mat nelengva kelias valandas išklūpoti ant kelių. Tuo labiau, kad reikia laikytis drausmės ir tylos. Šios tradicijos paveldėtos iš dzenbudizmo, akcentuojančio valios ugdymą.
Arbatos gėrimo pamokas vedanti T.Honjo tikino, kad geriausia, kai grupėje yra ne daugiau kaip penki žmonės. Žinoma, gali būti ir keliasdešimt, tačiau tokiu atveju ceremonija neteks savo intymaus žavesio.
Meistrės teigimu, per visą procesą yra laikomasi tylos. Priimtina aptarti tik pačią ceremoniją: arbatos skonį, indų grožį, meistrės pasirodymą ar ikebanos stiliumi sukonstruotą puokštę.