Andželika kuriant kolekciją sau išsikėlė tokius pagrindinius tiklus: sukurti naujos estetikos drabužius bei atrasti naujas konstrukcijas, autentiškas formas, kurios nepanaikintų kolekcijos funkcionalumo.
„Rėmiausi globalizacijos savybėmis: judėjimu, vystymusi, visuotinumu ir tai panaudojau kurdama drabužius. Man drabužis asocijuojasi su atskiru pasauliu, turinčiu tik jam būdingus sudedamuosius elementus, struktūrą“ , - apie tai, kaip globalizacija pasireiškia jos darbe, pasakojo jaunoji dizainerė.
Bakalauro diplomo autorė Andželika globalizacijos savybes, tokias kaip judėjimas, vystymasis, plėtra, panaudojo netradiciškai. Vienos klasikinio kostiumo detalės padaugintos atgimė kišenių su rėmeliu ar apsiuvu pavidalu, kitos – kaip šoninė kelnių kišenė. Detalės dažna ne tik persikelia į joms nebūdingas vietas, bet ir išsikelia į drabužio paviršių, padidėja ir tampa atskirais modeliais, jų sudarymo technologijos principai persikelia į konstrukciją.
Andželikos baigiamojo darbo kolekcijos modeliai yra pakankamai sudėtingi, kurti maketavimo būdu. Dizainerė sako, kad savo perspektyvoje, tęsiant šią idėją (kolekciją), numato ir kitokių drabžių variantų: funkcionalių, skirtų kasdieniniam nešiojimui.
„Komerciškas menas arba meniška komercija, – taip kolekciją apibūdina pati jos autorė, - Užsibrėžtas tikslas buvo praplėsti įprastą drabužio išvaizdą, taip pat buvo svarbu pritaikyti nešiojimui, nes tarnauju žmogui, o ne puoselėju savo ego.
Moterišką aprangą kurianti jaunoji dizainerė Andželika Andrijevskaja sako dar ieškanti atsakymo į klausimą kokios perspektyvos jos laukia ateityje, tačiau ir toliau žada tęsti savo kūrybą bei pradėti naujus projektus.