Karališkieji rūmai pranešė, kad kunigaikščio Alberto II
nuotakos suknią italų dizainerio komanda siuvo 2,5 tūkst. valandų,
kurių 700 buvo skirta vien siuvinėjimui - apdarui, kuriam buvo
sunaudota 130 m natūraliai baltos spalvos šilko, papuošti prireikė
„kilometrų“ platina padengtų gijų.
Charlene platūs, plaukimo čempionės pečiai taip pat turėjo
atlaikyti 40 tūkst. Swarovski kristalų, 20 tūkst.
perlamutru padengtų karoliukų ir 30 tūkst. „aukso atspalvio
akmenukų“ svorį, pranešė rūmai.
Akmenukais ir kristalais buvo išsiuvinėti augaliniai motyvai,
suknelė buvo pasiūta su ilgu šleifu. O vien subtiliai siuvinėtam
nuometui iš 20 m šilkinio tiulio prireikė 100 valandų darbo.
Jaunikis, Jo Aukščiausioji Šviesybė kunigaikštis Albertas II,
vilkėjo šviesiai kreminės spalvos Monako rūmų gvardijos vasarinę
uniformą, kurios rankovės buvo išsiuvinėtos ąžuolo ir
alyvmedžio lapais ir kuri priekyje buvo susegta auksinėmis sagomis
su monograma.
Jo krūtinę puošė Šv.Karolio ordino, Grimaldi
ordino ir Prancūzijos garbės legiono medaliai. Kunigaikščio
kepurė buvo papuošta rozete, simbolizuojančia Monako karūną.
Charlene septynios jaunos pamergės - maždaug septynerių metų
mergaitės iš Monako ir šešių kaimyninių Prancūzijos apygardų -
vilkėjo siuvinėtus taftos korsažus ir raudonos bei kreminės
spalvų dryžuotus taftos sijonus su aksomo juostomis. Jos buvo su
išsiuvinėtomis plačiabrylėmis šiaudinėmis skrybėlaitėmis ir
kiekviena turėjo po jaunikio dovanotą ir juoda aksomo juostele
parištą Provanso aukso kryželį.
Po iškilmingų pamaldų, kuriose dalyvavo pasaulio valstybių
lyderiai, karališkieji asmenys ir sporto, kino bei mados
žvaigždės, pora rengia priėmimą, kurio metu Charlene turi
vilkėti kitą „Armani“ drabužį, kuris turėtų būti tam tikras
pirmosios suknelės atspindys.
Tai turi būti vakarinė suknelė iš natūraliai balto šilko
šifono su plačia iškirpte ir siuvinėtu keturių „aukštų“
šleifu.