Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje įsikūrusiame viešbutyje „Emirates Palace“ greta įprasto bankomato gryniesiems pinigams išimti puikuojasi automatas, išdavinėjantis aukso luitus, kuriais įnoringas svečias gali atsiskaityti už jam suteikiamas paslaugas.
Prekyba prabangos prekėmis ir paslaugomis – pelningas verslas, ir taip yra toli gražu ne kelete turtingiausių pasaulio valstybių: tokių produktų rinka sparčiai plečiasi visame pasaulyje. Tikimasi, jog vien per šiuos metus pasaulinė prabangos prekių rinka išaugs beveik 10 procentų, o bendra jos vertė sieks 164 mlrd. JAV dolerių.
Stebėtina prabangos prekių bei paslaugų paklausa šiuo metu fiksuojama Kinijoje: „Barclays Capital“ duomenimis, šalyje, kurioje gyvena per 500 tūkst. milijonierių, nuperkama beveik aštuntadalis visų anksčiau minėtos rinkos gėrybių. Spėjama, jog 2020-aisiais Kinija taps didžiausia prabangos prekių vartotoja pasaulyje – čia bus nuperkama ir suvartojama 44 proc. visų prabangos prekių ir paslaugų. Specialistų teigimu, po dešimties metų Kinijoje prabangos prekių ir paslaugų bus nuperkama daugiau nei šiuo metu visame pasaulyje.
Istorikas daktaras Michaelis Scottas sako, jog retumas visuomet buvo vienas svarbiausių prabangą apibūdinančių bruožų. Būtent todėl auksas visais laikais buvo tapatinamas su prabanga. Visgi, prabangos samprata kinta: pavyzdžiui, Senovės Graikijoje prabanga laikyta mėsa – tūkstančius metų kasdienę žmonių dietą sudarydavo vaisiai, daržovės ir grūdai, tuo tarpu mėsa buvo retenybė.
Žuvis Senovės Graikijoje taip pat buvo prabanga: penktajame šimtmetyje prieš Kristų Atėnuose žuvies būta neįtikėtinai brangios, tad ją vartodavo tik išties pasiturintys asmenys. Anot M.Scotto, potraukis žuviai tuo metu traktuotas kaip politinė problema, mat manyta, jog jei asmuo nesugeba kontroliuoti savęs kurioje nors vienoje srityje, vadinasi, nesugeba visose, taigi, tas, kuris nepajėgdavo suvaldyti potraukio žuviai, laikytas moraliai puolusiu ir linkusiu į tironiją.
Viduramžiais Didžiojoje Britanijoje prabanga laikyti prieskoniai, kurie tuo metu kainavo nepaprastai brangiai, nes gabenti iš Rytų naujais prekybos maršrutais drauge su aukščiausios kokybės sūriu bei vynais iš kitų Europos valstybių. Bažnyčia tikėjo, jog mėgavimasis anksčiau minėtais produktais yra nuodėmė ir paskelbė pasninko dienas, kurių metu buvo draudžiama jų ragauti. Prieskonių vartojimas tuo metu sietas su „egzotiškomis“, neįprastomis manieromis, keista elgsena.
M.Scotto teigimu, vėlyvaisiais viduramžiais prabanga Anglijoje imta suvokti ne kaip išskirtinumas ar ekstravagancija, bet kaip galimybė patenkinti aistras ir įgeidžius. Londono universiteto profesorė Miri Rubin sako, kad prabanga visuomet traktuota kaip kažkas, kuo stimuliuojami pojūčiai.
Knygoje „Prabanga viduramžiais“ M. Rubin pasakoja esant labai senų teorijų, teigiančių, jog buvimas greta gražių daiktų, galimybė juos girdėti, liesti bei ragauti lemia specifinę išskirtinę žmogaus būseną. Pasak jos, būtent dėl anksčiau minėtos priežasties prabanga siejama su seksualiniu pasitenkinimu.
Nūdienė prabangos samprata įsitvirtino praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kuomet karo nukamuoti žmonės grįžo prie paprastų pagal užsakymą gaminamų prekių. Stingant pinigų norėta, jog daiktai tarnautų kuo ilgiau. Svarbą įgijo ir iki šių dienų ją išlaikė meistriškumas ir paveldas. Po Antrojo pasaulinio karo Jungtinė Karalystė suklestėjo, tačiau prabangos ištroškę išaugusios viduriniosios klasės atstovai negalėjo sau leisti švaistytis milžiniškomis pinigų sumomis, tad išaugo pigesnių prekių – rankinių, kaklaskarių, piniginių bei delninių pasiūla. Tuo metu siekta, jog prabanga būtų įkandama – ir tai išties atitiko vartotojų poreikius.
Vienas iš prabangaus gyvenimo būdo kompanijos „Quintessentially“ įkūrėjų Aaronas Simpsonas pastebi, jog šiandien „Louis Vuitton“ rankinę turi 90 proc. Japonijos moterų. Tokią situaciją jis apibūdina kaip prabangos prekių demokratizaciją, kas reiškia, jog prabanga tapo prieinama ne tik išskirtinai turtingiems asmenims. Būtent dėl pastarojo fakto prabangos prekių rinka išaugo lyg ant mielių – ir ne tik įkandamų prabangos prekių, bet ir itin vertingų.
Prabangos vergai kiekvieną dieną viliojami vis ekstravagantiškesniais pasiūlymais: neseniai įnoringiems pirkėjams pasiūlyta įsigyti rožinį krištolinį pianiną – vienas pirmųjų tokio pobūdžio gaminių pasaulyje kainuoja pusę milijono svarų sterlingų. Rožinei spalvai alergiški klientai už tokią pat kainą gali įsigyti balto krištolo arba auksinį instrumentą.
Daugeliui tikriausiai įdomu, kas bus laikoma prabanga po dešimties metų: ekspertai spėja, jog prabangos prekių rinka netolimoje ateityje bus kurstoma vartotojų emocijomis. Žurnalo „How to Spend It“ prabangaus gyvenimo būdo komentatorė bei buvusi redaktorė Lucia Van Der Post sakydama kalbą šampano gamintojų organizuojamoje Šampano asamblėjoje sakė, jog vertingi papuošalai bei aksesuarai yra „vakarykštė“ prabanga, o ateityje prabangos prekės ir paslaugos bus glaudžiai susijusios su reikšmingais išgyvenimais bei autentiška emocine dimensija.
Pasak L.Van Der Post, tai, kas praeityje laikyta prabanga, vertingi daiktai, naujajai vartotojų kartai yra kažkas atstumiančio, jie trokšta, kad išgyvenimai paveiktų emociškai, be to, įsitvirtino nauji prioritetai, tokie, kaip etinės normos bei tvarumas.
Žmonės nori mėgautis unikaliais išgyvenimais ir išlaikyti juos atmintyje, L.Van Der Post antrino A.Simpsonas. Kaip naujosios prabangos pavyzdį A.Simpsonas įvardijo vieno pasiturinčio asmens pageidavimą laikinai uždaryti Sidnėjaus Harbouro tiltą Australijoje tam, kad ant jo stovėdamas jis galėtų pasipiršti savo merginai, kuri, laimei, ekstravagantišką pasiūlymą tekėti noriai priėmė.
Azija neabejotinai bus didžiausia prabangos prekių ir paslaugų rinkos varomoji jėga. Šiais metais milijonierių skaičiumi Azija pirmą kartą aplenkė Europą – naujausiais duomenimis, žemyne esama 3,3 milijono itin dideliais turtais disponuojančių asmenų, kurių bendra nuosavybės vertė viršija 6,7 trln. svarų sterlingų.