Pastarosios priemonės efektyvumu nenusileidžia plastinei chirurgijai, tačiau nėra tokios rizikingos, todėl jas vis dažniau renkasi tiek dėl medicininių, tiek dėl estetinių priežasčių sulieknėti trokštantys žmonės.
Procedūros nėra stebuklingos, kiekvienai jų būdingi saviti nepageidaujami reiškiniai, taigi jas atlikti rekomenduojama tik rimtų problemų dėl per didelio svorio kamuojamiems asmenims. Visiems kitiems medikai tradiciškai pataria lieknėti mažiau valgant ir daugiau judant.
Visų tipų dietoms būdinga viena bendra ypatybė, svorio numesti trokštantiems žmonėms neretai tampanti neįveikiama problema, – būtina sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, taigi, mažiau valgyti. Abi minėtos priemonės buvo sukurtos tam, kad padėtų antsvorio kamuojamiems žmonėms patenkinti pastarąją sąlygą.
Intragastrinis balionas – tai balionėlį primenantis silikoninis protezas, užpildytas fiziologiniu skysčiu ir metileno mėlynuoju – bakteriologiniu spalvikliu, dėl kurio objektas būtų aiškiai matomas balionėliui sprogus. Balionas įvedamas į virškinamąjį traktą endoskopu, paprastai jis užima apie 40 proc. skrandžio tūrio. Protezas įstatomas keturių-šešių mėnesių laikotarpiui.
Skrandžio tūrio mažinimas perrišant jį reguliuojama juosta, dažnai vadinamas tiesiog skrandžio perrišimu, atliekamas chirurginiu būdu. Per šią procedūrą perrišama viršutinė skrandžio dalis – taip smarkiai sumažinamas jo tūris.
Dėl sumažėjusio skrandžio tūrio pacientas pasijunta sotus suvartodamas mažesnį kiekį maisto, taigi mažiau valgo, suvartoja mažiau kalorijų ir sėkmingai lieknėja. Atrodo, tai labai paprasta, tačiau, anot medikų, taip nėra.
Brazilijos Kampinaso katalikiško universiteto gastroenterologijos profesoriaus Hercio Cunhos teigimu, nė viena iš dviejų minėtų priemonių neturėtų būti taikoma pacientams, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra mažesnis nei 35. Taip pat jos nerekomenduotinos net ir labai didelį antsvorį turintiems asmenims, jei jų nekamuoja papildomos su nutukimu siejamos sveikatos problemos, pavyzdžiui, diabetas, arterinė hipertenzija ar miego apnėja.
Dažniausiai šios procedūros atliekamos asmenims, kuriems sulieknėti nepadeda nei su sveika mityba derinamas sportas, nei medikamentai.
Intragastrinis balionas, pasak specialisto, gaminamas atsižvelgiant į individualius paciento poreikius. Tai – laikina ambulatorinė terapija.
1,65 m ūgio 102 kg svorio valstybės tarnautojos Aline Mouros KMI – 37,5. Moteris pasakoja, jog didžiąją gyvenimo dalį jautėsi taip, tarsi būtų kontroliuojama savo pačios pilvo. Pasak jos, sulieknėti kartais pavykdavo, tačiau netrukus prarastas svoris grįždavo su kaupu.
A.Moura pripažįsta, kad tiesiog negali ilgiau riboti maisto. Nusivylusi dietomis ir vaistais apkūni moteris kreipėsi į medikus. Jie paskyrė moteriai tyrimus. Jei tyrimai neparodys nieko neįprasta, Aline bus atliktas skrandžio perrišimas.
Galimybę atlikti skrandžio tūrio mažinimo procedūrą medikai ėmė svarstyti tik po to, kai ši pažadėjo papildomai kreiptis pagalbos į psichologą ir dietologą.
Įstačius intragastrinį balioną pacientas paprastai netenka 10–15 proc. pradinio svorio. Skrandžio tūrio mažinimo procedūra kiek efektyvesnė ir gali padėti atsikratyti iki ketvirtadalio kūno masės.
Tokiais įspūdingais duomenimis susižavi ne tik sveikatos problemų kamuojami storuliai, bet ir asmenys, sulieknėti trokštantys dėl estetinių priežasčių.
H.Cunha akcentuoja, kad prieš gydytojams paskiriant procedūrą privalo būti atlikta nuodugni paciento ligos istorijos bei sveikatos būklės analizė. Pasak jo, intragastrinis balionas skirtas ne kūno linijoms dailinti, o grėsmę sveikatai keliančiam nutukimui gydyti.
Specialistas tvirtina dar per pirmą konsultaciją informuojantis pacientą, kad stebuklingai ir be paties storulio pastangų antsvorį ištirpdanti priemonė vis dar neatrasta ir pasirinkus bet kokį šiandien žinomą svorio mažinimo būdą būtina keisti netinkamus mitybos įpročius bei gyvenimo būdą.
33 metų per 100 kg sveriančiam Andre Alvesui Guimaraesui intragastrinio baliono įvedimo procedūra paskirta po to, kai vyriškis pasiskundė dėl antsvorio negalįs gyventi visaverčio gyvenimo. Astma sergantis A.A.Guimaraesas nuolat dusdavo ne tik dėl ligos, bet ir dėl didžiulio svorio. Gigantiškas kūnas versdavo jauną žmogų patirti diskomfortą.
Per pusę metų nuo protezo įvedimo į virškinamąjį traktą Andre neteko 27 kg, o pašalinus balioną sėkmingai numetė dar 6 kg. Vyriškis pasakoja pirmosiomis dienomis po procedūros blogavęs lyg besilaukianti moteris, tačiau vėliau savijauta pagerėjo.
Paklaustas, ar nesigaili ryžęsis pakankamai drastiškam svorio mažinimo metodui, A.A.Guimaraesas tikina tiesiog neturėjęs kitos alternatyvos, nes sulieknėti norėjo kuo greičiau ir kuo mažiau pakenkdamas sveikatai. Trečdalio svorio netekęs vyras šypsodamasis tikina, kad šią procedūrą rekomenduotų ir kitiems žmonėms.
Gastroenterologas Lucasas Seixas neslepia, kad svarstydamas, ar skirti svorio mažinimo procedūrą, esąs griežtas. Medikas tvirtina net nesileidžiantis į kalbas dėl skrandžio tūrio mažinimo ar intragastrinio baliono įvedimo procedūrų taikymo pacientams, kurių kūno masės indeksas mažesnis nei 30.
Specialistas tikina neigiamai atsakantis ir tiems pacientams, kurie nesutinka papildomai konsultuotis su psichologu ir mitybos specialistu, kad jų padedamas visiems laikams pakeistų netikusius mitybos įpročius ir gyvenimo būdą.
Daugeliui storulių papildomai skiriama grupinė terapija, kurioje panašių problemų turintys pacientai raginami išsakyti savo problemas bei diskutuoti.
Galiausiai, pasak L.Seixo, kiekvienu atveju reikia profesionaliai pasverti procedūros skyrimo privalumus ir trūkumus bei įvertinti, ar konkretaus paciento atveju pirmieji nusveria antruosius.
Specialistų teigimu, intragastrinis balionas paprastai įvedamas asmenims, kuriuos antsvoris kamuoja dėl netinkamų mitybos įpročių ir nepakankamo fizinio aktyvumo. O skrandžio perrišimas, kuris, kitaip nei intragastrinis balionas, atliekamas ilgam, skiriamas pacientams, kurių nutukimą sąlygoja medžiagų apykaitos sutrikimai, taip pat žmonėms, kurių KMI kritiškai aukštas, bei tiems, kurie visiškai nepajėgia savęs kontroliuoti.
L.Seixas pasakojo, kad sėkmingai atliktos procedūros ne tik padeda pacientams numesti svorio, bet ir turi teigiamos įtakos jų psichologinei būsenai, mat sulieknėję storuliai jaučiasi kaip niekad patrauklūs, sveiki ir energingi, ima labiau pasitikėti savimi.