Daina „Trys milijonai” dar vienam lietuviui užaugino sparnus (nuotraukos)

Deimantė Dokšaitė
Viskas prasidėjo nuo marškinėlių. Nors drabužių dizainerio etiketės Kęstas Pikūnas (30 m.) kratosi, po dvylikos metų, praleistų Londone, neseniai grįžęs į Lietuvą jis kuria antrą patriotinių rūbų kolekciją „Trys milijonai”.
Panevėžyje užaugęs, 12 metų Londone praleidęs K.Pikūnas dabar ir Vilniuje jaučiasi lyg namuose.
Daugiau nuotraukų (1)
Būtent per marškinėlius K.Pikūno gyvenimas įgavo greitį, įsuko į pažintis, atvėrė ne vienas duris ir suteikė progų kurti tokius projektus, apie kuriuos prieš kelerius metus jis gal tik pasvajodavo.
Pirmąją marškinėlių kolekciją Kęstas sukūrė, galima sakyti, atsitiktinai. Jis norėjo sau originalių ir stilingų marškinėlių su lietuviška atributika, bet rasti patinkančių nesisekė.
Panoręs sukurti rūbą sau, netruko išgirsti ir dar kelių draugų pageidavimus. Todėl sėdėdamas priešais televizorių ir žiūrėdamas futbolo rungtynes Kęstas piešė drabužių modelius ir siuntė juos bičiuliams įvertinti.
Netruko pasirodyti ir visa kolekcija, kurią skubiai teko pildyti moteriškais drabužių modeliais, nes iškart pažiro kritikos strėlės dėl dailiosios lyties atstovių ignoravimo.
Dabar po pasaulį vaikšto daugiau nei tūkstantis žmonių, nešiojančių kokį „Trijų milijonų” kolekcijos drabužį.
Lietuvos ambasadoje Londone pristatęs savo kolekciją, pamažu Kęstas įsitraukė į tenykščių lietuvių veiklą.
Prekiauti sukurta kolekcija reikėjo interneto parduotuvės, ir Kęstas prisimena, kaip tinklalapio pavadinimas šovė į galvą lankantis Lietuvoje.
Tuomet jis dar gyveno Londone. Grįžęs į gimtinę sėdėjo vienoje Vilniaus Pilies gatvės kavinių. Staiga jam kilo mintis pavadinti kolekciją ir parduotuvę „Trijų milijonų” vardu.
Patikrinęs, ar toks svetainės vardas dar neužregistruotas, K.Pikūnas suskubo pasikalbėti su himną krepšiniui „Trys milijonai” sukūrusiu dainininku Marijonu Mikutavičiumi. Juk jam priklauso minėta frazė.
Gavęs Marijono palaiminimą ir palaikymą, Kęstas įsteigė interneto parduotuvę.
Tinklalapyje ėmė rastis naujienų, dienoraščių, renginių skelbimų, vis daugiau žmonių panoro prisidėti prie šios veiklos.
Kartu su Lietuvoje vis dažniau būnančiu Australijos lietuviu, garsiu pokerio žaidėju ir krepšinio rėmėju Antanu Guoga bei kitais iniciatyviais žmonėmis K.Pikūnas tobulina svetainę www.trysmilijonai.lt.
Ateityje po savo skėčiu jie norėtų telkti socialinius, meninius ir kitokius kūrybinius projektus.
„Svarbu, kad žmonės bendrautų, dirbtų ir kurtų kartu. Dažniausiai jau bedirbant kyla daugiau idėjų ir atsiveria galimybių.
Ir nereikia tikėtis, kad žmonės tai darys tik dėl Lietuvos. Tegul daro dėl savęs, jei tik daro nuoširdžiai – nuo to Lietuvai bus tik geriau”, – savo požiūrį dėstė Panevėžyje užaugęs, 12 metų Londone gyvenęs, o dabar ir Vilniuje kaip namuose besijaučiantis K.Pikūnas.
Prie jo bet kokia veikla tarsi lipte prilimpa. Dar gyvendamas Jungtinės Karalystės sostinėje Kęstas kartą nuvyko į netoli Londono esančią lietuvių sodybą.
Tuo metu ten vyko mūsų tautiečių suvažiavimas, ir K.Pikūnas buvo išrinktas į Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos valdybą.
Netrukus Pietų Amerikoje – Argentinoje, Brazilijoje ir Urugvajuje turėjo vykti viso pasaulio jaunųjų lietuvių kongresas. Kadangi neatsirado, kas iš Jungtinės Karalystės galėtų ten vykti, išskrido Kęstas.
Dar nelabai suprasdamas, kaip veikia visų šalių lietuvišką jaunimą vienijanti organizacija, K.Pikūnas Pietų Amerikoje prieš pusantrų metų buvo išrinktas Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininku.
O neseniai K.Pikūnas perėmė žurnalo „Pasaulio lietuvis” redaktoriaus kėdę.
Devyndarbis vyras pripažino – išvažiuodamas studijuoti vadybos ir rinkodaros į Jungtinėje Karalystėje veikiantį amerikiečių universitetą žinojo, kad į Lietuvą tikrai kada nors grįš. Tik iki šiol progos nebuvo.
„Pagaliau jaučiuosi esąs namuose. Ten visada buvau tik kaimynas iš Rytų Europos, – neslėpė K.Pikūnas. – Bet Lietuvos mažumas yra jos stiprybė.
Būdami maža tauta mes visuomet stengsimės išlikti, juk kiekvienas mūsų skuba naujam pažįstamam užsieniečiui išaiškinti, kur yra mūsų šalis ir kad mes labai mėgstame krepšinį.”
Aistruolių kariaunai – nauja uniforma
Žinomos šalies dizainerės Jolanta Rimkutė (nuotr. kairėje) ir Ieva Ševiakovaitė kartu su grafikos dizaineriu Edgaru Kavarsku sirgalių armijai irgi paruošė staigmeną – simbolines aistruolių uniformas.
Ši kūrėjų trijulė, dar žinoma „LT Identity” vardu, nusprendė pristatyti lietuviškais simboliais papuoštus marškinėlius.
„Nors esame sukūrusios jau per 30 „LT Identity” marškinėlių modelių, šie – pirmieji, skirti sportinei tematikai.
Labai džiaugiamės, kad šie marškinėliai iki kaulų smegenų yra lietuviški: tiek dizainas, tiek medžiagos, tiek gamyba – viskas padaryta Lietuvoje.
Net siūlės yra Lietuvos siuvėjų darbas”, – šypsojosi „LT Identity” dizainerės, sirgalių marškinėlius kūrusios pusę metų.
Marškinėlių idėją dizainerės pasiskolino iš Lietuvos vėliavos. Įvairios spalvos leido sukurti net 6 skirtingus marškinėlių modelius.
Kolekcijoje dominuoja žalia spalva, o daugiausia modelių pasiūta iš natūralios medvilnės.
Pagal dizainerių sumanymą rūbas specialiai nepabaigtas siūti – neapsiūti jo kraštai leis žmonėms patiems patrumpinti marškinėlius tiek, kiek jiems reikia. Taip pat specialiai paliktos išvirkščios marškinėlių siūlės.
„LT Identity” kolektyvas pastebi, kad artėjant krepšinio čempionatui vis daugiau žmonių stengiasi pabrėžti savo lietuvišką identitetą.
„Toks ir buvo mūsų tikslas – sukurti marškinėlius, kuriuos apsivilkęs žmogus jaustųsi tikru lietuviu, tikru patriotu, tikru sirgaliumi. Dirbome galvodamos ne tik apie grožį, bet ir apie prasmę bei dėvėjimo patogumą.”
Visus ant marškinėlių panaudotus simbolius sukūrė grafikos dizaineris E.Kavarskas. Jį įkvėpė heraldika, kuriai keliami griežti reikalavimai ir taisyklės.
Kuriant simbolius taip pat buvo naudojami tradicinio lietuvių meno – karpinių principai.
Ąžuolas marškinėliuose pasirinktas kaip tvirtybės simbolis. Kalavijas ir skydas – galios ir stiprybės išraiška.
Vienas įdomesnių simbolių E.Kavarskui yra saulė – krepšinio kamuolys: „Jį sukurti įkvėpė tradicinis lietuviškas amatas – kryždirbystė, kuriai saulė – labai būdingas akcentas.”
Stilizuotą saulę, primenančią krepšinio kamuolį, „LT Identity” dizaineriai įkurdino ne marškinėlių centre, o ties širdimi: tai padaryta specialiai tam, kad žmonės, giedodami himną, ten galėtų dėti ranką.
„Kadangi krepšinį Lietuvoje vienodai mėgsta tiek vyrai, tiek moterys, pasirinkta ir atitinkama simbolika: ąžuolo ir rūtos lapai. Vienas simbolizuoja vyrišką pradą, kitas – moterišką”, – sakė E.Kavarskas.
Iš viso bus pagaminta 10 tūkst. marškinėlių. Be jų, „LT Identity” kolektyvas dar sukūrė ir lietuviškais simboliais papuoštas skareles.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.