Per pastarąsias kelias savaites maisto ir veterinarijos specialistų akiratyje atsidūrė mažiausiai penkios sostinės kavinės ir restoranai. Vieną kinų restoraną Birželio 23-iosios gatvėje apskritai teko uždaryti.
Specialistai tuomet kraipė galvas, nes tiek pažeidimų ir nešvaros vienoje vietoje niekada nebuvo regėję.
Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vedėja 43 metų V.Barkovskienė teigė, kad dėl gausybės pažeidimų kalti ir karšti orai, nes susidaro itin palankios sąlygas daugintis bakterijoms, sukeliančioms žarnyno infekcijas.
– Ar sostinėje dirbantys kinai yra tokie dideli nevalos, kad teko jų restoraną visiškai uždaryti?
– Kinų restorane Birželio 23-iosios gatvėje tyrimo metu visur radome tiek daug bakterijų, kad panašaus atvejo per savo darbo praktiką neturėjome.
Tai dėl nevalyvumo ir higienos nesilaikymo. Susidarė kryžminė tarša, bakterijų rasta ant šaldytuvo lentynų, peilių, visur.
Šią savaitę dar tyrėme kinų restoraną Viršuliškių gatvėje. Gavome vilniečio skundą, kad jis ten papietavęs sunegalavo, įtarta žarnyno infekcija. Ant gamybinių paviršių, darbuotojų rankų ten taip pat radome nemažai bakterijų.
Kinų virtuvėje visur pridėliota indelių, kažkokių skudurėlių. Jiems tai būdinga, kinai taip tvarkosi. Mums tai nepriimtina. Bet lietuviai šeimininkai kinus po truputį pratina prie lietuviškos tvarkos.
Kinų kavinių Vilniuje yra daugiau nei 40. Reikia pažymėti, kad yra ir labai tvarkingai dirbančių.
– Tačiau vilnietis, rinkdamasis, kur pavalgyti, negali būti tikras, kad neapsinuodys ir brangiame restorane pagamintais patiekalais.
Juk pažeidimų pernai buvo rasta restorane „Da Antonio”, „Tores”, šiemet viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva” restorane surasta 26 kilogramai maisto produktų, kurių galiojimo terminas pasibaigęs.
– Taip, pažeidimų pasitaiko ir aukšto lygio, ir viduriniam visuomenės sluoksniui skirtuose restoranuose. Tačiau laukinėmis sąlygomis niekas tikrai nedirba.
Daugelyje kavinių, kur dirba virtuvės vadovas, turintis specialųjį išsilavinimą, dažniausiai būna tvarka.
Pažeidimų daugiausia ten, kur darbuotojai dirba ne pagal specialybę – maistą gamina ir siuvėjai, ir santechnikai. Juk niekur nereglamentuota, kas turi stovėti prie viryklės.
– Ar aptinkant pažeidimų virtuvėse jums pačiai nepraeina noras pietauti kavinėse?
– Visi gyvenime turime vadovautis pasitikėjimo principu. Jeigu bijosime, niekur valgyti negalėsime.
Niekas nieko nedaro specialiai. Atsitiko, kaip atsitiko.
Kita vertus, nėra jau tokia bloga situacija, tik kiekvienas turi būti atsakingesnis.
Tačiau žinodama, kur buvo kas nors negerai, į tą vietą neičiau. Vilniuje iš viso yra apie 1200 kavinių, restoranų.
Jei vienas padarė klaidą, visada gali eiti kitur.
– Šią vasarą gerokai padaugėjo vilniečių skundų dėl maisto kokybės sostinės kavinėse. Su kuo tai susiję?
– Sunku pasakyti, ar vilniečiai tapo sąmoningesni, ar tiesiog piktesni.
Gauname ir pagrįstų skundų, ir visai nerimtų.
Pastebėjome tendenciją, kad kai kurie klientai užsisako maisto, kelia triukšmą, kad ką nors rado, ir ieško priekabių nenorėdami susimokėti.
Maždaug prieš tris mėnesius Gusto blyninėje vieni klientai esą sriuboje rado pleistrą. Kilo ginčas, mes gavome skundą.
Mums pleistro niekas nepateikė, patikrinę blyninę neradome nė vieno darbuotojo, kuriam būtų sužalota ranka.
Iš verslininkų išgirdome, kad kilo konfliktas, kai klientai nenorėjo susimokėti. Jie sukėlė skandalą, viską metė ir išėjo.
Taip pat pastebime, kad neretai vilniečiai prašo kavinėse pritaikyti nuolaidą. Jeigu verslininkai atsisako, tuoj sulaukia grasinimų, kad kreipsis į mūsų tarnybą, parašys skundą, kad apsinuodijo.
Net jeigu pasitaiko ir absurdiškų skundų, vis tiek turime išsiaiškinti.
Neseniai gavome pranešimą iš žmogaus, gavusio socialinę paramą – keturias dešreles ir jogurto indelį.
Dešrelių galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs. O vilnietis skundėsi, kodėl jam tokią paramą duoda, jeigu jam benzinas brangiau kainuoja jos nuvažiuoti paimti.
Tuomet pagalvoji, o kam jam tada ta parama, jeigu automobiliu važiuoja jos pasiimti?
Dar buvo atvejis, kai grupė jaunuolių apsinuodijo kavinėje valgydami keptą duoną su sūriu.
Kai apklausėme barmenes, paaiškėjo, kad vaikinai vienoje sostinės kavinėje žiūrėjo krepšinį, gėrė beprotiškai daug alaus ir 21 žmogaus kompanija užsisakė dvi porcijas keptos duonos.
O mums sakė, kad buvo tik keturiese. Jie tiek daug alaus išgėrė, tad reikia ir patiems įvertinti, nuo ko tau bloga. Ar tikrai nuo duonos?
– Jeigu žmogus maiste aptiko musę ar plauką, kaip įrodyti, kad tai kavinės, o ne piktybiško kliento darbas?
– Galima skųstis. Inspektoriai važiuoja į vietą ir skundą tiria.
Jeigu skundžiamasi dėl plauko, pirmiausia virtuvėje žiūrime ne į grindis, o į tai, ar darbuotojai dirba užsidengę plaukus, ar su kepurėmis, ar be žiedų.
Jeigu viskas tvarkinga, tad kaip tada tas plaukas galėjo į maistą patekti?