1 klausimas. Ar duona storina?
Pirma, duonoje esantys angliavandeniai ilgam suteikia sotumo jausmą. Antra, duona storina tik tuomet, jeigu jos valgoma pernelyg daug. Vokietijos mitybos draugija rekomenduoja, kad 30 proc. dienos energijos poreikio būtų patenkinama iš grūdinių produktų ir bulvių. Rekomenduojama per dieną suvalgyti daugiausiai 300 g, taigi, 4-6 riekeles duonos. Kas valgo daug bulvių, makaronų ar grūdų dribsnių, duonos turėtų valgyti mažiau.
Balta duona storinančia laikoma pagrįstai, nes kitaip, nei pilno grūdo duona, pasotina trumpesniam laikui. Tai priklauso nuo to, jog baltuose miltuose yra mažiau ląstelienos. Dėl to virškinimo trakte jie greičiau išskaidomi ir energija cukraus pavidalu iškart patenka į kraują. Kai ji sunaudojama, vėl sugrįžta alkis.
2 klausimas. Ar balta duona kietina vidurius?
Valgant daug duonos ir mažai geriant, žarnyne gali susidaryti kamščiai. Balta duona vidurių užkietėjimą sukelia ir tiems žmonėms, kurie kenčia nuo lengvos formos celiakijos. Žmonės, kenčiantys nuo šio maisto netoleravimo sutrikimo, jautriai reaguoja į daugelyje grūdų rūšių esantį baltymą glitimą, ypač kviečių glitimą. Sunkiais celiakijos atvejais plonosiose žarnose kyla uždegimas. Jo simptomai – viduriavimas, vėmimas, apetito praradimas, nuovargis.
3 klausimas. Ar duonos traškučiai lieknina?
Išdžiovinta duona beveik neturi vandens, tad yra beveik gryni grūdai. Todėl 100 g tokios duonos turi daugiau kaip 300 kilokalorijų. Toks pat kiekis ruginės duonos turi tik 210 kcal. Tačiau duonos traškučiai yra labai lengvi – ploniausia riekelė sveria vos 8 g, tad reikėtų suvalgyti bent 12 riekelių, kad susidarytų 100 g. To niekas nedaro – tuo ir pagrįstas liekninantis poveikis.
4 klausimas. Ar nuo šviežios duonos skauda pilvą?
Šilta, ką tik iš krosnies ištraukta duona gundančiai kvepia. Tačiau nuo seno egzistuoja įspėjimas nevalgyti šviežios duonos. Iš tiesų raugas skrandyje gamina šiek tiek angliarūgštės, bet po kepimo mielės duonoje nebėra aktyvios. Galima pilvo dieglių priežastis – kad vaikai minkštos, lipnios tešlos beveik nekramto, ir ji apsunkina skrandį. Be to, mitas apie pilvo skausmus atėjo iš laikų, kai trūkdavo maisto produktų. Įspėjimas apie pilvo skausmus turėdavo sulaikyti valgytojus, kad jie nesuvalgytų per daug ką tik iškeptos duonos.
5 klausimas. Ar tamsiausia duona yra sveikiausia?
Jeigu spalva tamsi yra dėl to, kad miltai yra mažai sumalti ir turi daug sėlėnų ir luobelių, tai yra tiesa. Tuomet tamsumas reiškia mineralų ir ląstelienos gausą. Bet dažnai duona būna intensyviai rudos spalvos nuo skrudinto salyklo, kuris baltiems miltams suteikia papildomo skonio. Sveikatai tai tiek pat naudinga, kiek viena kita moliūgo ar saulėgrąžos sėkla, kuriomis būna apibarstytas duonos paviršius.
Pilnų grūdų tešloje gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, bet ji daugeliui žmonių sukelia virškinimo problemų. Ląsteliena sukelia nemalonų pilvo pūtimą. Todėl jautresni žmonės labiau linkę rinktis smulkiai sumaltų grūdų duoną.
6 klausimas. Ar pigi duona mažiau maistinga?
Maža kaina pati savaime nereiškia, kad duona bloga. Ji tokia pat maistinga, kaip tos pačios rūšies duona iš prestižinės kepyklos. Kai ji šviežia, net ir jos skonis būna ne ką prastesnis dėl aromato, skonio stipriklių, stabilizatorių ir konservantų. Kokybės skirtumus tarp pramoniniu būdu iškeptos duonos ir duonos iš tradiciškai dirbančios kepyklos galima pastebėti kitą dieną. Tradicinės receptūros duona ilgiau išlieka šviežia. Anksčiau duona nebūdavo kepama kasdien, todėl galimybė ją ilgiau išlaikyti būdavo svarbus jos kokybės kriterijus.
7 klausimas. Ar supelijusią duoną reikia išmesti?
Ant maisto būna ir nekenksmingų, ir pavojingų pelėsių. Melsvai žaliai pilkas pelėsis ant duonos priklauso prie rizikingųjų, kurie gali pakenkti kepenims ir inkstams. Net jeigu jis matyti tik vietomis, jo sporos gali būti pasklidę giliai. Ypač greitai pelėsis plinta pjaustytoje duonoje. Kad ir kaip būtų gaila, reikia išmesti visą pakuotę. Jeigu apipelijęs tik nedidelis nepjaustyto duonos kepalo plutos kraštas, dažniausiai pakanka tik nupjauti storą gabalą.
8 klausimas. Ar namuose kepta duona geresnė?
Kas kepa duoną pats, paprastai turi supratimą apie duonos priedus ir produkto skonį. Žmonės patys kepa duoną, nes nori į morkų duonos tešlą įdėti ekologiškų daržovių, tešloje naudoti ypač mažai druskos, nori būti garantuoti, kad duonoje visiškai nebus glitimo turinčių miltų, ir panašiai. Dažnai pačių iškepta duona būna išties labai vertinga. Tie, kas vertina sveiką duoną ir imasi patys maišyti jos tešlą, turėtų atidžiai peržvelgti visas jos dalis.