Bordo pirkliai tuo metu kontroliavo laivų judėjimą upe. Jie netruko sukurti prekybos užtvaras savo konkurentams: kova tęsėsi 750 metų. Vis tik kokybiškas Kahoro
„juodasis“ vynas, kuris buvo daromas iš pašildytų, oksiduotų sulčių, o kartais net pakepintų uogų, žavėjo užsieniečius, ypač vyno mėgėjus Rusijoje. Iki pražūtingosios filokseros, Kahore buvo 48 tūkstančiai hektarų vynuogynų. Tačiau dvidešimtojo amžiaus viduryje ši apeliacija buvo praktiškai sunaikinta (1962 metais ten buvo vos 208 hektarai). Atsodinti jie labai lėtai. Netgi šiomis dienomis patys geriausi regiono vynuogynai išsimėtę tarp ąžuolų giraičių, o jų ramybę sutrikdo tik žaliųjų genių kalenimas.
Vynuogės, kurios sukūrė Kahoro reputaciją – "Malbec" – šiuo metu greičiau asocijuojasi su Mendoza, esančia Argentinos Anduose. Ši Lotynų Amerikos šalis pasauliui pagamina apie 70 procentų viso „Malbec“ vyno, o kurdama rinkodaros strategija karts nuo karto pasinaudoja vynuogės kilmingumu ir teigia, kad tai prancūziško stiliaus „Malbec“. Galbūt patrauklu, tačiau Kahoro stilius iš esmės skiriasi nuo Mendozos. Beje, tai vynas, kurį vyno mėgėjai mėgsta derinti su maistu, nes jis nėra taip lengvai „perkandamas“ kaip kiti rūšiniai vynai. Vis tik Kahoro ateitis ir tikslis turėtų būti susigrąžinti kaip vienų geriausių terroir Prancūzijos vynų reputaciją.
Neseniai „Financial Times“ pasirodė intriguojantis rašinys apie Kahorą, jo vynus ir ateities perspektyvas. Rašinio autorius – Andrew Jeffordas, laimėjęs ne vieną apdovanojimą už rašinius apie vyną ir maistą, vienas paskutiniųjų – „International Wine Columnist of the Year“, kurį įsteigė šampano namai „Louis Roederer“.
Kahoro apeliacija švenčia tik 40 metų jubiliejų, ta proga šią vasarą vietos vyndariai surengė senųjų vynų degustaciją, o taip pat pasiūlė paragauti 2007, 2008 ir 2009 metų vyno. „Nesistebėjau, kad 1980-ųjų vynas buvo tiesiog neprinokstamas, tačiau dar didesnę nuostabą sukėlė „Clos du Gamot‘s 1955“ vis dar švytintis lyg jaunuolis, o stipriu stotu prinokstantis geriausiems tobulo vyno pavyzdžiams. Tai tik įrodo, kad šios apeliacijos vynas yra tinkamas išlaikymui. Baldes šeima, šeimininkaujanti „Clos Triguedina“, degustacijai atrinko vienuolika vynų sukurtų per pastaruosius tris dešimtmečius. 1975 metų pavyzdys išsiskyrė šilkine tekstūra, o aromatuose jaučiamas žemės ir gyvulinės kilmės atspalviai, kurie yra tarsi nuoroda, kad tai – senas raudonasis gastronominis vynas“,- dėsto rašinio autorius.
Išsami 108 vynų akloji degustacija, kurioje pateikti per tris dešimtmečius sukurti gėrimai, parodė, kad Kahoras ne tik kyla į kokybines aukštumas, bet tai yra geriausi vynai, kurie išlaikė stiliaus preciziškumą, o tai juos ir išskiria iš įmantriųjų argentinietiškų malbekų. Tą patį galima pasakyti ir apie artimesnius varžovus, pavyzdžiui, Madiraną ir net kai kuriuos Bordo.
Kahoro turi herojų. Ir tai tikriausiai yra Pascalis Verhaeghe, vyndarys, kurio darbu žavisi ne vienas vyno kritikas. Ši pastraipa Lietuvos vyno mėgėjams turi būti ypač miela, nes ponas Pascalis šį pavasarį lankėsi tarptautinėje parodoje „Vyno dienos 2011“ ir „Vyno klubo“ stende surengė keletą degustacijų, mielai bendravo su lankytojais.
„Minėtoji degustacija įrodė, kokia pozityvi Pascalio įtaka regione, nes daugelis geriausių paragautų vynų yra padaryti pagal griežtus „Cahors Charter of Quality“ nurodymus, kurių kūrime jis dalyvavo. Vyndario sukurti vynai („Chateau du Cedre“) ir tie, kurie buvo daromi su jo pagalba („Chateau Haut-Monplaisir“ ir „Chateau les Croisille“) pateko į aukščiausias mano vertinimų lentelės pozicijas“.
Taigi, Andrew Jeffordo vertinimuose „Chateau du Cedre Le Cedre 2008“ pelnė antrą vietą. Šis 2004-ųjų vynas „Wine Spectator“ buvo apdovanotas net 95 balais!
Beveik toks pat įtakingas kaip P.Verhaeghe Kahore yra Alainas Dominique Perrinas, buvęs „Cartier International“ generalinis direktorius, o vėliau tas pačias pareigas ėjęs „Richemont“ prabangos prekių kompanijoje. Vyriškis 1980 metais įsigijo „Chateau Lagrezette“ ir dešimt metų restauravo XV amžiaus pilį, tvarkė ir atnaujino vynuogyną ir besikonsultuodamas su įtakinguoju enologu Micheliu Rollandu gamina trijų lygių vyną. „Perrin‘o komercinis dinamizmas vietiniams nevisada priimtinas, bet jo veikla regiono vynus pakylėja į aukštesnį lygį, jie tapo labiau žinomi. Anksčiau šito niekam nepavyko padaryti. 2006 metais šis apsukrus ir gudrus verslininkas įsigijo „Domaine de Landiech“, vienoje geriausių apeliacijos zonų, kur laukia vynuogyno persodinimas. Sklinda kalbos, kad P.Verhaeghe jam pagelbės kurti Landeich vynus. Džiugi perspektyva“,- daro išvadą žurnalistas.
Dar viena naujiena, kuri taip pat džiugina: garsus dirvožemio konsultantas Claude Bourguignon, dirbantis kartu su žmona Lydia, įsigijo žemės Laroque-des-Arcs kalkakmeniu nusėtuose šlaituose. Faktas, kad daug puikių istorinių Kahoro vynuogynių iki šiol yra pasislėpusių miškuose, vyno versle besisukantiems žmonėms kelia juoką ir jie kalba, jog reikia kviestis Indiana Joneses, kad išdirbtų ir eksploatuotų žemes.
Tačiau šioje istorijoje esti viena problema: Kahoro apeliacijos ribos buvo lengvai nubrėžtos 1971-aisiais. Žvelgiant iš šių dienų, toje teritorijoje yra žemių, kurių vertingumu galima abejoti, o už plonytės raudonos linijos liko ne vienas riebus žemės lopinėlis. Pavyzdžiui, tas, kurį įsigijo minėtas įtakingasis konsultantas. Mėginimas pajudinti ribas visuomet sukelia pilietinį karą. Galbūt Kahore bus kitaip.