Ką valgyti, kad sumažėtų stresas?

lrytas.lt
Ledai, šokoladas, traškučiai... Kai esate pavargę, nusiminę ar susinervinę, galvoje ima suktis mintys apie šiuos skanėstus? O ar žinote, kad streso priešai ir geros nuotaikos draugai yra visai kiti, beje, gerokai sveikesni maisto produktai?
V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)
Kodėl nusiminę norime saldumynų?
Užslinkus blogai nuotaikai ar dėl ko nors susinervinus norisi ko nors užkrimsti. Dažniausiai renkamės saldumynus, skanėstus ar riebius produktus. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad jie padės susidoroti su slogučiu ar stresu. Psichologai tokio maisto poreikį sieja su vaikystės prisiminimais. Ledai, saldainiai, šokoladas, mėsainiai, skrudintos bulvytės, traškučiai – jie asocijuojasi su laiku, kai nebuvo didelių problemų ir rūpesčių. Noras sugrįžti į saugų vaikystės pasaulį yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl griebiamės ne itin sveikų skanėstų. Nesuklyskite! Jų reikalauja ne organizmas, o smegenys. Ką tai reiškia? Nuotaiką pakelti ir stresą sumažinti galima visai kitais produktais, kurie ir sveikesni, ir naudingesni.
Pusryčiai: lengvi, bet naudingi
Nevalgote pusryčių? Be reikalo. Kiekvienas mitybos specialistas pasakys, kad jie yra labai svarbūs. Pusryčių metu organizmas pabunda, gauna jam reikalingų medžiagų, todėl papusryčiavę jausitės daug žvalesni ir energingesni.
Be to, jeigu nevalgote pusryčių, suveikia organizmo savisaugos instinktas, todėl energiją, gautą per pietus ir vakarienę, jis naudoja riebalų atsargoms kaupti.
Jeigu ryte valgydami jaučiatės nekaip, pirmiausia išgerkite stiklinę vandens, arbatos ar sulčių. Skystis pažadins organizmą, suaktyvins virškinimo procesą.
Svarbu ir tai, ką valgote. Mamos kotletai, vakarykščiai cepelinai ar saldūs pyragaičiai su kava – ne pats geriausias pasirinkimas. Po tokių pusryčių jausitės apsunkusi ir mieguista.
Geriausi energijos draugai – pieno produktai: pienas, kefyras, jogurtas, varškė. Jie aprūpins organizmą su stresu kovojančiais vitaminais B ir grožio vitaminu A.
Pusryčiams ypač tinka įvairios košės. Jos puikiai valo iš žarnyno šlakus, taip pat kontroliuoja riebalų pasisavinimą. Jeigu košių nemėgstate, valgykite sausus pusryčius, avižinius dribsnius. Juos galite pagardinti džiovintų vaisių gabaliukais.
Pietūs – energijos kuras
Pietums skirkite bent 30 min. ir būtinai pietaukite prie tam skirto stalo. Jeigu tenka valgyti darbo vietoje, mokykloje ar universitete, bent susikurkite tokią aplinką, kad netrukdytų pašaliniai dalykai: kompiuteris, knygos, laikraštis ir t.t.
Organizmui būtinas ne tik maistas, bet ir poilsis, todėl kai suderinsite šiuos du dalykus, pajusite tikrą jėgų antplūdį. Išalkę būsite irzlūs, negalėsite susikaupti, o po pietų, jeigu pasirinksite tinkamą maistą, jausitės galintys vėl versti kalnus.
Kai kurie žmonės skundžiasi, kad po pietų aptingsta, pradeda norėti miego. Taip nutinka todėl, kad greičiausiai pasirinko ne tuos arba netinkamai paruoštus maisto produktus. Virtas vandenyje, garuose arba troškintas, namuose ruošiamas maistas (jokiu būdu ne pusfabrikačiai) – puiki išeitis norintiems ne tik sveikai maitintis, bet ir palaikyti normalų kūno svorį. Žinoma, nereikėtų pamiršti vaisių ir daržovių!
Dar viena problema, su kuria dažnai susiduriame pietaudami, – sotumo jausmas. Svarbiausia pietaujant – ne prikimšti skrandį, o pasisotinti. Tie, kurie pradeda keisti valgymo įpročius ir renkasi sveikesnį, mažiau kaloringą, ne riebaluose ruoštą maistą, iš pradžių jaučiasi alkani. Tačiau nereikia painioti lengvumo skrandyje jausmo su alkiu. Tai visiškai skirtingi dalykai. Po sveikesnių ir subalansuotų pietų, kurių metu netrūks daržovių, retas kuris jausis apsunkęs ar mieguistas.
Kai norisi užkąsti...
Ne visada papietavus lengva sulaukti vakarienės, todėl daugelis mėgsta užkandžiauti. Tai daryti patariama ne prie kompiuterio ar kuo nors užsiimant, o skiriant kelias minutes poilsio. Nuolatinis užkandžiavimas – ne į naudą. Užkandžiams labiausiai tinka vaisiai: obuoliai, kriaušės, bananai, taip pat džiovinti vaisiai (neperlenkiant lazdos) ir riešutai.
Vakarienė – ne tik priešui
Ir kokių tik mitų nėra! Vieni visai atsisako vakarienės, kiti skuba pavalgyti iki 18 val., o treti prisikerta už visą dieną. Iš tiesų viskas daug paprasčiau. Mitybos specialistai vakarienę rekomenduoja valgyti likus 2–3 valandoms iki miego ir, žinoma, nepersivalgyti. Ji turi sudaryti 10–20 proc. per dieną suvartojamų kalorijų dalį.
Blogiausia, ką galima valgyti per vakarienę, – kepta mėsa, bulvės, įvairūs kepiniai ar riebaluose ruoštas maistas. Ne mažiau reikėtų vengti ir saldumynų. Vietoj jų idealiausia būtų sugraužti obuolį ar suvalgyti kitą vaisių. Taip pat tinka pieno produktai, natūralus jogurtas, įvairūs sultiniai. Ledai prieš miegą? Sprendimas nekoks. Užtai yra kitas puikus ir ne mažiau skanus desertas. Kelioms minutėms įdėkite indelį jogurto į šaldymo kamerą ir mėgaukitės!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.