Druska: balti nuodai ar baltasis auksas?

Ar druską sveika valgyti? Apie tai Vokietijos žurnalistė kalbėjosi su Bonos mitybos ir maisto produktų mokslo universiteto mitybos fiziologijos srities vadovu, profesoriumi Peteriu Stehle.

- Dėlto, kad skanu ir gyvybiškai svarbu. 97 procentus druskos sudaro mineralinės medžiagos - natris ir chloridas, kurių reikia daugeliui žmogaus organizmo funkcijų atlikti. Šias mineralines medžiagas privalome gauti su maistu, nes jų organizmas pats negali pasigaminti.

- Mineralinės medžiagos perduoda toliau nervinius dirgiklius ir reguliuoja vandens kiekį visose ląstelėse. Medžiagų apykaitai taip pat būtinas natris ir chloridas, pavyzdžiui, skrandžio rūgštims ir svarbiems fermentams susidaryti. Beje, tam reikia tik nedidelių druskos kiekių.

Griežtai laikantis normų, kasdien pakaktų 1,5 gramo druskos tam, kad organizmas būtų apsirūpinęs mineralinėmis medžiagomis. Bet mažai druskos turintis maistas būtų beskonis.

- Moksliniu požiūriu vertinant, leidžiama 5-6 gramus, kas maždaug sudarytų nedidelį valgomąjį šaukštą. Iš šio kiekio grynu pavidalu reikėtų suvartoti tik dalį, nes daugelis perdirbtų maisto produktų jau turi pakankamai druskos, pavyzdžiui duona, dešra, sūris, varškės gaminiai ir didžioji dalis gatavų produktų.

- Ne, lazdos nereikia perlenkti. Paprastai visiškai automatiškai suvartojami organizmui reikalingi kiekiai, kurie gali jį sustiprinti. Bereikalingas druskos kiekis vėl išskiriamas per inkstus. Bet dėlto inkstams reikia pakankamai vandens. Tad nieko keisto, kad po stipriai druska paskaninto maisto jaučiamas toks didelis troškulys.

- Studijų, kurios bylotų, jog padidintas druskos kiekis didina sveikų žmonių kraujospūdį, nėra. Tai - neįmanoma. Juk iš moralinės pusės būtų neteisinga, jei sveikus žmones būtų mėginama susargdinti patariant valgyti stipriai druska paskanintą maistą.

Bet aukštą kraujospūdį turinčių asmenų apklausos parodė, kad jiems labai patinka daug druskos turintys patiekalai. Be to, žinoma, kad beveik 20 procentų visų aukštą kraujospūdį turinčių pacientų teigiamai reaguoja į sumažintą druskos vartojimą: kai jie valgo mažiau druskos turintį maistą, kraujospūdis krenta. Bet 80 procentų hipertonikų mažesnis druskos kiekis neturi jokios įtakos.

- Ar brangios išskirtinės druskų rūšys sveikesnės už pigią valgomąją druską?

- Druska lieka druska. Bet kurios druskos rūšies 97 procentus sudaro natris ir chloridas, - visiškai nesvarbu kaip ji atrodo, iš kur kilusi, brangi ir kokio egzotinio pavadinimo.

- Taip. Tai priklauso nuo 3 procentų kitų mineralinių medžiagų, kaip antai geležis, kalis ar magnis ir mikroelementų, kurių gali būti druskos sudėtyje. Šios medžiagos, priklausomai nuo druskos rūšies, kitaip sudarytos. Bet tai sveikatai neatsiliepia, nes kiekiai pernelyg maži.

Vienos ir tos pačios smulkiai sumaltos druskos skonis kitoks nei rupios ar dribsnių pavidalu. Į kai kurias druskos rūšis įmaišoma džiovintų gydomųjų žolių ar prieskonių. Žinoma, tai pakeičia jos skonį.

- Vartoju normalią jodu prisotintą valgomąją druską. Jodą laikau būtina druskos dalimi, nes šios medžiagos gauname per mažai. Žmonės, kuriems patinka išskirtinės druskų rūšys ar svarbus tam tikrų jų rūšių skonis, jodu praturtina druska turėtų bent jau paskaninti vandenį, kuriame verda makaronai.