Skaidri virtuvė
„Nematyti maisto gaminimo proceso, tai tas pats, kaip stebėti baletą ir nematyti šokėjo“, - įsitikinęs virtuvės šefas Donatas Dabrovolskas, dvylika metų vadovavęs restoranams ne tik Lietuvoje („Margis“, „Freskos“, „Apvalaus stalo klubas“), bet ir užsienyje. Dvi pastaraisiais metais dominavusios tendencijos šiuo metu jungiasi į vieną: tai augantis susidomėjimas virtuve ir atviros namų bei restoranų virtuvės.
Virtuvės šefai įsitikinę, kad restoranas, rodantis gaminimo procesą neabejotinai domina žmones. Dešimtis metų žmonės eidavo į restoranus tik pavalgyti, o dabar jie nori visavertės patirties – matyti kaip virtuvės šefas gamina jiems skirtą patiekalą vis labiau domina restoranų klientus. Kuo daugiau svečias dalyvauja gaminime, kuo daugiau jis mato ir žino, tuo labiau vertina skonį.
Naujoji prabanga
„Kai kurie žmonės mano, kad prabanga yra skurdo priešingybė. Tai netiesa. Prabanga yra vulgarumo priešingybė“, - kažkada yra sakiusi legendinė prancūzų dizainerė Coco Chanel.
Visų susirūpinimas planetos ateitimi prabangą stumia į naują, itin inovatyvią perspektyvą.
Sukurti aukšto lygio patiekalus pasitelkus triufelius ir ikrus, nereikia ypatingų pastangų. Žymiai įdomesnis iššūkis sukurti išskirtines vaišes iš paprastų produktų. Šiuolaikinę arba naująją prabangą apibrėžia tokios sąvokos kaip autentiškas, natūralus, mažo arba riboto kiekio bei atsižvelgiantis į aplinką.
Organinės prekybos asociacijos duomenimis organinių produktų pardavimai pasaulyje išaugo nuo 25 mlrd. 2003 metais, 50,9 mlrd. 2008 metais. Nepaisant kainos, vartotojai noriai perka produktus dėl jų skonio savybių bei sveikatos sumetimų. Manoma, kad iki 2013 metų šviežių produktų paklausa išaugs 46 procentais.
Beveik 31 proc. profesionalių virtuvės šefų teigia, kad didžiausią įtaką
restoranų tendencijoms daro skandinaviškas stilius. Šią tendenciją
patvirtina ir Kopenhagoje
įsikūręs restoranas "Noma”, šiemet tapęs geriausiu pasaulio
restoranu jau antrus metus iš eilės.
Šiais metais rengtame prestižiniame
virtuvės šefų konkurse - kulinarinėje olimpiadoje "Bocuse d’Or” tris aukščiausiais vietas pelnė būtent
skandinavai.
Antroji daugiausia balsų
sulaukusi virtuvė yra japonų (18%), trečioji – prancūzų (15
%), o toliau rikiavosi Lotynų Amerikos (14%), Azijos (11% be japonų,
kinų, tajų) ir italų (11%).
Beje, profesionalų
nuomone, skandinavišką ir Japonijos virtuvę sieja paprastumas ir
dėmesys ingredientams.
Etiketo pokyčiai
Šiandiena gaminimas nebevyksta už uždarų durų – jis tampa socialiniu įvykiu, kuriame dalyvauti kviečiami svečiai. Tarkime, nėra nemandagu pasitikti svečius nepadengtu stalu – normalu, kad atvykus svečiams vakarienė dar neparuošta. O pastarieji neprieštarauja kviečiami prisidėti prie maisto gaminimo proceso. Kai kuriais atvejais netgi kartu sprendžiama, kas bus gaminama ir kokius ingridientus naudoti. Pagal naują etiketą nebereikia laukti, kol patiekalai atsidurs ant stalo – užkandžius galima ragauti dar tik ruošiantis gaminti pagrindinį patiekalą. Tiesa, naudotis įrankiais taip pat nebūtina, tam puikiai tiks ir pirštai.
Ateities virtuvė
Šiuolaikinė visuomenė neabejotinai vis daugiau susiduria su aukštosiomis technologijomis kasdieniniame gyvenime. Socialiniai gaminimo džiaugsmai lemia esminius pokyčius ir mūsų namuose. Kai gaminimas ir bendravimas tampa neatsiejamais, virtuvė ir svetainė virsta į socializiavimosi kambarį. Be to, šiuos pokyčius ateityje lems ne tik maisto gaminimo socializavimas, bet ir megapoliuose mažėsianti gyvenamoji erdvė, todėl virtuvėse reiks prietaisų, kurie būtų praktiški ir kompaktiški.
Tarkime, konceptualaus virtuvės stalo. Tai sumanus, besikeičiantis paviršius, prisitaikantis prie vartotojų poreikių – ir socialinių, ir kulinarinių. Padėjus ingridientus ant stalo, jis juos išanalizuoja ir pasiūlo galimus receptus. Pasirinkęs receptą vartotojas ranka pažymi gaminimo zoną, nustato temperatūrą ir laiką. Ar gi ne puiku, kas viskas padorama už mus?