Vadybos magistro laipsnį turinti 29 metų kaunietė kol kas maisto gaminimo įmantrybių nedemonstruoja tik savo vienerių metų ir poros mėnesių sūnui Tadui.
I.Baltrušaitienė nustojo žindyti vienintelę savo atžalą vos tik ši sulaukė pirmojo gimtadienio, tad mažylį dabar tenka maitinti košėmis, sriubomis, sultimis ir dar keliais vaikiškais patiekalais.
34 metų vyrui Gyčiui ir į svečius dažnai užsukantiems tėvams bei draugams moteris pasiūlo gerokai išradingesnių valgių. Daugelio patiekalų receptus I.Baltrušaitienė parsivežė iš kelionių.
Vertina tikslius receptus
„Kulinarija nėra vienadienė mano silpnybė. Nuo mažens mama pratino eksperimentuoti virtuvėje ir patirti smagių akimirkų. Tačiau man patinka ruošti patiekalus, kurių receptus sukūrė ar ištobulino patyrę virėjai”, – tikino žaviausia šių metų moterimi išrinkta kaunietė.
Iš viso pasaulio virtuvių, be lietuviškos, I.Baltrušaitienė geriausiai pažįsta švediškąją.
Moteris lengvai pagamina šioje šalyje populiarias trintas daržovių sriubas, gardintas tarkuotais krienais ir grietinėle, užkandžius su šviežia ar rūkyta lašiša bei krevetėmis, karštuosius mėsos ir grybų patiekalus.
Porcijos nėra įspūdingos
Švedišku maistu I.Baltrušaitienė susižavėjo maždaug prieš dešimtmetį.
Nuo tada, kai už švedo Pero Oscrumo ištekėjo ir visam laikui gyventi į Stokholmą išvažiavo jos mamos geriausia draugė Zita, Indrė su savo tėvais, seserimi ir vyru Švedijoje vieši labai dažnai.
Skandinavišką virtuvę spėjusi pažinti moteris tikino, kad švediškas maistas gana artimas mūsiškam – abi tautos mėgsta silkę, vartoja daug bulvių, mėsos, miltų ir miško gėrybių – grybų bei uogų.
Skirtumai tie, kad švedai daugiau nei lietuviai valgo jūros gėrybių, žuvies, ypač atidūs maisto kokybei ir nesipuikuoja didelėmis porcijomis.
Mėsą gardina ir vaisiais
„Švediško maisto paslapčių atskleidė Pero mama Margaret, kuriai šiuo metu beveik 90 metų. Ji kilusi iš garbingos švedų giminės ir išlaikiusi senąsias maisto gaminimo ir jo patiekimo tradicijas”, – pasakojo I.Baltrušaitienė.
Senolė marčią Zitą, o ši pasisvečiuoti atvykusią draugės dukrą išmokė pagaminti burnoje tirpstantį avokadų, grietinėlės ir ikrų užkandį, kiaulienos išpjovos troškinį, kuriam išskirtinio skonio suteikia vaisiai – banano ar ananaso gabalėliai.
Švedijoje gyvenanti lietuvė I.Baltrušaitienei parodė, kaip iškepti imbierinius sausainius ir bandeles su vienu brangiausių pasaulyje prieskoniu – šafranu. Šie skanėstai jos vyro gimtinėje ypač populiarūs per didžiąsias žiemos šventes.
Ypatingomis progomis švedų kulinarai gamina šafraninį pyragą. Pagal šį senovinį receptą iškeptu skanėstu savo svečius lepino ir I.Baltrušaitienė.
Mėsos troškinys su bananais
Patiekalui reikės: 600 g kiaulienos išpjovos, 5 didelių bananų, 500 g grietinėlės, 200 g ryžių arba 6 – 8 bulvių, 3 – 4 šaukštų aliejaus, grūstų juodųjų pipirų, kario, druskos, krapų, petražolių.
Mėsą supjaustykite nedideliais gabalėliais, įtrinkite druska ir pipirais. Į keptuvę su įkaitintu aliejumi sudėkite mėsos gabalėlius ir kepkite, kol lengvai apskrus. 4 nuluptus bananus perpjaukite pusiau ir kiekvieną pusę supjaustykite išilgai į 4 dalis.
Į puodą keliais sluoksniais sudėkite apkeptą kiaulieną ir bananus, pagardinkite kariu bei trupučiu druskos. Užpilkite grietinėle ir troškinkite ant silpnos ugnies maždaug 15 minučių.
Troškinį galite patiekti su virtais ryžiais arba su lupenomis keptomis bulvėmis. Patiekalą pagardinkite į kiekvieną lėkštę įdėdami po kelias juosteles ar gabalėlius žalio banano.
Papuoškite petražolės šakele ar krapais. Tinka valgyti su žalių daržovių salotomis.