Tačiau dietologai neskuba tuo džiaugtis. Jų manymu, maisto produktai su „nuliu kalorijų“ žmogaus organizmą veikia atvirkščiai. Liesi jogurtai ir varškytės verčia mus valgyti daugiau. O užrašas ant įpakavimo „žemo kaloringumo“ tėra rinkodaros triukas.
Dažnai užrašas „mažo kaloringumo“ tėra masalas pirkėjams. Iš tikrųjų „nekaloringu“ tortas gali vadintis tik lyginant jį su tos pačios rūšies tortais. Ir tai ne visada. Jokiuose dokumentuose nereglamentuota, kiek kalorijų turi būti „neriebiuose“ maisto produktuose. Pavyzdžiui, 250 kalorijų – tai daug ar mažai? Gamintojas tai nusprendžia pats.
„Lengvi“ maisto produktai atsirado ne taip jau seniai. „Light“ mada Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo XX amžiaus devintajame dešimtmetyje. Šiandien amerikiečiai valgo dvigubai daugiau nuriebintų maisto produktų, nei valgė prieš 30 metų. Bet medikų paskaičiavimais, žmonių, kenčiančių nuo viršsvorio, JAV tik padaugėjo. Tam, kad sužinotume ar tikrai „lengvi“ maisto produktai padeda sulieknėti, laidos kūrėjai atliko eksperimentą.
Balerina Anastasija Voločkova nuo vaikystės laikėsi dietos. Ji reikalavo, kad tėvai jai pirktų tik liesus maisto produktus. Tačiau XX a. dešimtajame dešimtmetyje gauti tokių produktų buvo tiesiog neįmanoma. Dėl to tėvas pirkdavo paprastą jogurtą ar kefyrą ir nuo įpakavimo nutrindavo užrašą su kaloringumu. Anastasija net neįtarė, kad geria ne liesą, o paprastą kefyrą.