Dviejų rūšių silkė, migdolais apibarstyta kepta lydeka, keptas karpis, grybais įdaryti virtiniai, spanguolių kisielius, pyragėliai su obuoliais, pupelių ir burokėlių salotos, aguonų pienas su kūčiukais, aguonų pyragas – daugelį šių tradicinių patiekalų lietuviai įpratę valgyti per Kūčias.
„Valgius ruošėme dviese, sugaišome maždaug 3–4 valandas, viską darėme pačios, tik kūčiukus pirkome keptus”, – sakė sostinės restorano „Dominikonų karčema” vadovė A.Kukulskienė.
Norintiems išsiversti kukliau restorano vadovė patarė šventiniam stalui nepirkti pusgaminių ir jau paruoštų valgių, pavyzdžiui, salotų, mėsos užkandžių, marinuotų silkių, o viską ruošti patiems.
„Galėjome pirkti lašišos ar kokios nors brangesnės rūkytos žuvies, galbūt šviežių upėtakių, brangesnių daržovių, pavyzdžiui, avokadų.
Bet to nedarėme, pasirinkome lydeką, daržovių, kurių įmanoma užsiauginti sode ar kaime”, – priminė A.Kukulskienė.
Vaišių stalui išleista suma gali būti dar mažesnė, jei šeimininkės ištrauks žiemai ruoštas atsargas, pavyzdžiui, šaldytų ar džiovintų grybų, marinuotų agurkų, trintų spanguolių, sulčių.
Dar vienas būdas pigiau paruošti valgių – perkant maisto produktus turguje derėtis dėl jų kainos.
Ruošti šventinį stalą už 150 litų pasirinkta neatsitiktinai. Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad šiemet daugelis šeimų šventiniam stalui vidutiniškai gali išleisti apie 150 litų, o apie 20 proc. šeimų – iki 300 litų.
Daugiau sau leidžia tie žmonės, kurių pajamos yra didesnės nei 1,5 tūkst. litų. Panaši situacija buvo ir pernai.
„Swedbank” asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė teigė, kad šiemet gyventojai nelinkę išlaidauti. Gera žinia tai, kad gerokai sumažėjo žmonių, kurie šventėms apskritai neketina nieko išleisti.
Pernai daugiau nei 10 proc. apklaustųjų prisipažino, kad didžiausioms metų šventėms neketina skirti pinigų, o šiemet tokių yra tik 6 proc.
Vadinasi, tai gali būti žmonės, kurie anksčiau neturėjo jokių pajamų, o įsidarbino tik šiemet.
Tačiau šiemet šeimininkėms gali būti sunkiau. Švęsdami žmonės jau linkę burtis į didesnes grupes, todėl prie vieno stalo sėda vis daugiau asmenų.
Pavyzdžiui, vaikai dažniau vyksta švęsti pas tėvus, susirenka giminės, kelios kartos.
Daugeliui žmonių atrodo, kad Kalėdos atėjo netikėtai. Iš dalies jie yra teisūs. Apklausa rodo, kad vos 3 proc. žmonių šalyje pradeda taupyti Kalėdoms prieš 4–6 mėnesius.
Apie 70 proc. apklaustųjų Kūčioms ir Kalėdoms taupo tik gruodį. Vadinasi, didžiąją dalį žmonių šventės užklumpa be jokio pasirengimo.
„Iki Kalėdų mažai liko – jau neužtenka laiko šventiniam biudžetui sukaupti, bet dar yra pakankamai laiko sudaryti šventinį valgiaraštį ir dovanų sąrašą”, – priminė O.Bložienė.
Didžiausia klaida yra neapgalvotai pirkti produktus vaišių stalui. Kyla grėsmė, kad suma gali išaugti.
Susigundžius akcijomis, specialiais pasiūlymais, būna sunku atsispirti. Todėl po švenčių daug valgių lieka nesuvalgytų ir juos tenka išmesti.
Penktadalis apklaustųjų prisipažino, kad po švenčių išmeta maždaug 10–20 litų vertės patiekalų.
Valgomos dovanos – antrojoje vietoje
■ Pastaruoju metu daugelis europiečių taupydami įprato teikti valgomas dovanas – tradicinius meduolius, sausainius, keksus, pyragus.
■ Dažniausių dovanų sąraše
namie pagaminti ar nupirkti
skanėstai atsidūrė antrojoje vietoje. Pirmojoje – dovanos, susijusios su sveikatos priežiūra, trečiojoje – saldainiai.
■ Tačiau patys žmonės norėtų gauti dovanų grynųjų pinigų, knygų arba dovanų čekių.
■ Europos gyventojai švenčių stalui planuoja išleisti daugiau nei 600 litų, o dovanoms – per 1200 litų.
■ Didžiausi išlaidautojai,
kaip ir pernai, yra airiai. Nors šiemet airiai išlaidas apkarpė
0,8 proc., šventiniam laikotarpiui jie numato skirti daugiau nei
900 eurų (per 3 tūkst. litų).
■ Taupiausi šiemet yra graikai – išlaidas šventiniam laikotarpiui jie sumažino 20 proc., palyginti su pernykščiais metais.