Ruoštis didžiosioms metų šventėms 70 metų kaunietė pradėjo nuo pirmosios Advento dienos. Kaip būdavo įprasta S.Samulevičienės namuose Žaliakalnyje, tądien mėsos ir riebius patiekalus ant stalo pakeitė valgiai iš miltų, kruopų, daržovių, vaisių, medaus.
Šiuo metu Aleksote gyvenanti moteris likus savaitei iki Kūčių jau iškepė smetonišką Kalėdų meduolį, imbierinių sausainių, pagamino morkų saldainių.
Dabar visos mintys sutelktos į šventinių patiekalų ruošimą, eglutės ir namų puošimą bei stalo dekoravimą.
Po staltiese – šienas
„Kūčioms kasmet iš indaujos išimu iš S.Samulevičienės namų atkeliavusį servizą ir taures. Šie indai visada stalą puošdavo per visas dideles šventes”, – pasakojo G.Malinauskaitė.
Moteris juos dėlios ant pačios rankomis išsiuvinėtos lininės staltiesės, po kuria nuo jos jaunystės buvo įprasta padėti nors saują šieno. Kūčių vakarą kiekvienas sėdintis prie stalo traukia po šiaudą.
Ši, kaip ir daugelis kitų švenčių tradicijų, atėjo iš kūrybingosios S.Samulevičienės namų.
Daugybę metų kartu su tautodailininke gyvenusi G.Malinauskaitė ne tik siuvo kailinius žaislus, gamino suvenyrus iš keramikos, bet ir iš jos mokėsi tvarkyti ūkį, ruošti valgį bei puoselėti lietuviškus papročius.
Jautėsi lyg dukra
„Būdama šalia jaučiausi tarsi jos dukra, kuri 30 metų gyvenimo, ūkiškumo ir kūrybos paslapčių mokėsi S.Samulevičienės universitete”, – prisipažino G.Malinauskaitė.
S.Samulevičienės namuose būdama vos 17 metų ji apsigyveno 1958-aisiais. Kai menininkė sirgo, tvarkė jos reikalus. S.Samulevičienei mirus, dar 15 metų gyveno jos namuose, rūpinosi palikimu.
Anksti tėvų netekusią G.Malinauskaitę menininkė vis norėjo įsidukrinti, tačiau tai padaryti iš pradžių buvo sudėtinga dėl teisinių subtilybių, vėliau dėl suprastėjusios ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje žinomos kailinių žaislų kūrėjos, apdovanotos tarptautiniu „Šypsenos” ordinu, sveikatos.
Karpis – būtinas valgis
G.Malinauskaitė tvirtino, kad jos globėja per šventes daug dėmesio skirdavo ne tik stalui padengti, bet ir eglutės ir namų puošmenoms.
S.Samulevičienė buvo puiki šeimininkė, daugelį valgių gaminimo receptų atsinešusi iš savo tėvų namų, rinkusi iš valgių knygų ar draugių.
Juos perėmusi G.Malinauskaitė stengiasi, kad ant jos su vyru Kūčių stalo visada būtų namuose keptų kūčiukų, aguonų pieno, spanguolių kisieliaus, iš džiovintų vaisių ir uogų virto kompoto, virtinukų su džiovintais grybais, pyragėlių su kopūstais, burokėlių mišrainės su silke, medaus korys.
„Nė vieno Kūčių stalo neprisimenu be kepto ir marinatu su želatina užpilto karpio. S.Samulevičienės įsitikinimu, tai buvo vienas būtiniausių valgių.
Anksčiau jį ruošdavome kartu, dabar gaminu viena”, – pasakojo G.Malinauskaitė.
Garsi tautodailininkė Kūčioms visada ruošdavo ir pačios rinktų jaunų marinuotų kazlėkų bei virtų pupelių mišrainę.
Svečiai gyrė šeimininkes
Per Kūčias S.Samulevičienės namuose susirinkdavo tik jai artimiausi žmonės. Tačiau per Kalėdas svečių nestigdavo.
„O, mielieji, užeikite”, – taip kiekvieną, užsukusį į Vaisių gatvėje įrengtą dviejų aukštų namą, kviesdavo tautodailininkė.
Kalėdų proga S.Samulevičiene su globotine dažniausiai priruošdavo daugybę įmantrių ir sočių valgių, kurių nepagyręs neišeidavo nė vienas.
Moterys kepdavo veršienos vyniotinius su baravykais ir abrikosais, netikrą jautienos zuikį bei obuoliais prikimštą kalakutą, virdavo rūkytą kiaulienos kumpį, šaltieną. Ant Kalėdų stalo visada būdavo ir baltos bei raudonos mišrainės.
Šventėms – daug saldumynų
G.Malinauskaitė neslėpė, kad jai labiausiai patinka gaminti saldumynus: kepti tortus, pyragus ir sausainius.
„S.Samulevičienė prižiūrėjo bites ir labai mėgo medų. Ji turėjo labai daug meduolių receptų. Todėl šių skanėstų prikepdavome dar prieš Kalėdas. Per šventes gamindavome medaus tortą”, – pasakojo kaunietė.
Moterys taip pat svečius vaišindavo pyragais su aguonomis, uogienėmis, bandelėmis su varške, įvairiais sausainiais.
G.Malinauskaitė ligi šiol prieš kiekvienas žiemos šventes darbuojasi virtuvėje kepdama Kalėdų meduolį, imbierinius sausainius ir saldžias skareles su obuoliais ar uogomis.
Kalėdų meduolis
Patiekalui reikės: 3 stiklinių miltų, 1 stiklinės cukraus, 1 stiklinės grietinės, 1 stiklinės natūralaus medaus, 1 šaukštelio sodos, 2 kiaušinių, cinamono.
Jei medus sutirštėjęs, jį pašildykite, kad suskystėtų. Į jį įmuškite kiaušinius, įberkite truputį cinamono, kaupiną šaukštelį sodos, supilkite grietinę ir išmaišykite. Masę supilkite į miltus, maišykite, kol ji taps vientisa ir pradės kilti oro burbuliukai.
Supilkite į kepimą formą, kad viduje liktų kiaurymė. Kepkite 45 minutes iki 130 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Iškeptą meduolį galite papuošti cukraus pudra, šokoladu ar kitais pyragų pagardais.
Morkų saldainiai
Skanėstams reikės: 1 kg morkų, 250 g virtos obuolių košės, 250 g cukraus, saujos razinų arba riešutų, 3–4 šaukštelių rudojo kristalinio cukraus, vandens.
Nuplautas ir nuvalytas morkas sutarkuokite burokine tarka. Jas sudėkite į indą ir užpilkite vandeniu, kad apsemtų. Pavirkite 10 min. ant silpnos ugnies. Paskui supilkite obuolių košę, suberkite cukrų ir dar pavirkite maždaug 5 minutes, paskaninkite razinomis arba smulkintais riešutais.
Masę iškoškite per marlę, kad nusivarvėtų, paskui supilkite į kepimo formą ir džiovinkite orkaitėje apie 10 min. 50 laipsnių karščio temperatūroje, po to kelioms minutėms ją padidinkite iki 100 laipsnių, vėliau dar 10 min. vėl sumažinkite iki 50 laipsnių.
Išdžiovintą masę išimkite, supjaustykite norimos formos saldainiais, apibarstykite ruduoju cukrumi.