Natūralūs žuvų ištekliai jūrose bei vandenynuose jau ne vieną dešimtmetį kenčia nuo per daug intensyvios žvejybos, todėl natūralu, jog dalis verslinių žuvų išteklių yra pereikvoti, o kiekvienais metai sugaunamos žuvies kiekis pasauliniame vandenyne vis mažėja. Laiku nenustojus šių žuvų gaudyti, jų gali sumažėti tiek, kad buvęs išteklių lygis niekada neatsistatys, o savo vaikams ir anūkams paliksime didžiulius „iššluoto“ vandenyno plotus.
Žuvis yra vertingas ir nepakeičiamas baltymų šaltinis, todėl jos atsisakyti tikrai nederėtų, ypač tokios, kuri jau yra tapusi tradicine ant mūsų Kūčių stalo. Kūčių stalui tikrai tiks tokios žuvys kaip silkė, plekšnė, šprotai, dauguma menkių rūšių, skumbrė bei stinta, kurių ištekliai gausūs, o jų žvejyba yra kontroliuojama pagal mokslininkų rekomendacijas. Taip pat neverta pamiršti ir žuvininkystės ūkiuose auginamų tokių žuvų kaip karpis, margasis plačiakaktis ar net lydekos. Rinkdamiesi šias žuvis mes kartu remsime Lietuvos, o ne Pietryčių Azijos žuvininkystės ūkius. Neverta atsisakyti ir vietinių žuvų, kurios sugautos vidaus vandenyse. Per paskutinius du dešimtmečius mūsų upės ir ežerai apsivalė, todėl ir juose pagauta žuvis yra vertingesnė nei buvo prieš du dešimtmečius.
Detalesnę informaciją apie Lietuvos parduotuvėse parduodamas žuvis galite rasti Lietuvos gamtos fondo kartu su Pasaulio gamtos fondu (World Wildlife Fund, WWF) išleistame žuvies ir jūros produktų vadove (elektroninę versiją galite rasti Lietuvos gamtos fondo svetainėje www.glis.lt). Jame pateikiama glausta informacija apie žuvų biologiją, regionus, iš kur jos atkeliauja į Lietuvą, bei žvejybos būdus. Tik turėdami pakankamai žinių apie žuvis, mes ją galime rinktis atsakingai.
Lietuvos
gamtos fondo
informacija