Atliekant vieną mokslinį tyrimą buvo pastebėta, kad riešutai daugiausia poveikio turėjo dažnai juos vartojančių žmonių organizmui. Tačiau ir tie žmonės, kurie riešutus valgė nors kartą per savaitę, širdies ligomis sirgo 25 proc. rečiau nei tie, kurie jų iš viso nevalgė.
Atliekant kitą mokslinį tyrimą pastebėta, kad moterys, per savaitę suvalgančios mažiausiai 140 gramų riešutų, širdies infarktu sirgo 33 proc. rečiau nei tos, kurios riešutų iš viso nevalgė arba valgė retai. Panašūs duomenys gauti ir apklausus vyrus.
Riešutai vertingi ir dėl kitų maistingųjų medžiagų – baltymų, skaidulinių medžiagų, juose yra vitaminų E, B6, folio, nikotino rūgšties, mineralų magnio, vario, cinko, seleno, fosforo ir kalio.
Kai kurie naujausi mokslo tyrimai rodo, kad būtent vitaminas E gali sumažinti širdies kraujagyslių ir kai kurių piktybinių ligų pavojų. Šio vitamino, taip pat kito puikaus antioksidanto – seleno – daug yra migdoluose, lazdynų, karijų ir bertoletijų riešutuose.
Vis dar abejojate, nes baiminatės priaugti svorio? Specialistai tikina, kad įtraukę riešutus į valgiaraštį daugiau svorio nepriaugsite, jei kontroliuosite bendrą kalorijų kiekį. Be to, viena sauja riešutų per dieną sumažina apetitą. Tad sustokite prie riešutų lentynos. Jūsų širdis už tai jums padėkos.
Mitybos įpročiai ir gelbsti, ir sargdina
■ Širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimą sukelia aterosklerozė. Dėl šios ligos kraujagyslių sienelėse iš kraujo riebalų susidaro tam tikros plokštelės. Ilgainiui jos gali sukalkėti, tapti kietos ir trapios.
■ Arterijos spindžiui ties tokia plokštele susiaurėjus, kraujagysle prateka mažiau kraujo. Tokiu atveju širdį gali ištikti deguonies badas. Dusulys ir skausmas krūtinėje – pirmieji požymiai, kad kraujagyslės susiaurėjo ir širdžiai nepakanka kraujo.
■ Diegliai gali užklupti po sunkaus fizinio darbo, lipant laiptais, greitai einant, mankštinantis, važiuojant dviračiu ar net išėjus iš šiltos patalpos į lauką.
■ Sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis lemia ne tik paveldimumas, bet ir gyvenimo būdas, mitybos įpročiai.
■ Mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, nutukimas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, kraujo riebalai, netinkama mityba, stresas – dėl šių priežasčių net jauna širdis gali pavargti.
■ Ypač blogai, kai kraujyje per daug riebalų, kurių pagrindas – cholesterolis. Daugiausia jo gaunama su maistu.
■ Maiste esantys riebalai skiriasi chemine sudėtimi ir savybėmis – vieni yra naudingi, o kiti – kenksmingi žmogaus organizmui.
■ Pavyzdžiui, sočiosios riebalų rūgštys, kurių daug yra riebioje mėsoje, riebiuose pieno produktuose, skatina aterosklerozę. Todėl riebių gyvulinės kilmės produktų reikėtų vartoti mažiau. Taip pat nereikėtų daug valgyti riebaus fermentinio sūrio, majonezo, riebių padažų.
■ Sočiųjų riebalų rūgščių turi būti kuo mažiau, o daugiau vadinamųjų būtinųjų, arba nepakeičiamųjų, nesočiųjų riebalų rūgščių.
■ Pavyzdžiui, augaliniai aliejai turi mononesočiųjų riebalų rūgščių, o vertingiausios – polinesočiosios riebalų rūgštys. Jų šaltinis – šaltųjų jūrų žuvys: silkės, jūrų lydekos, menkės, skumbrės, tunai, lašišos, upėtakiai, jūriniai ešeriai bei kitos jūrų gėrybės.