Kaip maža ir retai pasaulio dėmesį atkreipianti šalis užkariavo jį savo alumi? Pirmiausia, ko gero, dėl to, kad belgai į alų žiūri rimtai ir juo didžiuojasi lygiai taip pat kaip prancūzai savo vynais. Ir viena, ir kita – ne šiaip sau gėrimai, tai – tautinės kultūros dalis.
Belgiškas alus turi puikią reputaciją, stebina, šokiruoja ir traukia savo skonių įvairove.
Daugelį net nesižavinčiųjų šios rūšies gėrimu jis sudomina. Sunku nepastebėti individualių butelių ir originalių kiekvienai rūšiai skirtų stiklinių, bokalų, puodelių, kurie sukurti tam, kad atskleistų ypatingas kiekvienos rūšies savybes.
Belgijos kavinėse, restoranuose, užeigose prieš užsisakant ir nuryjant pirmą alaus gurkšnį tiesiog privalu išklausyti jo istoriją, aptarti laipsnius, pasidomėti gamybos technologija ir išskirtinumu. Belgai ne tik gamina gerą alų, bet ir juo didžiuojasi. Bet kuriame bare pokalbių apie alų išgirsite kas dažniau ir ilgesnių nei diskusijų apie futbolą ar politiką.
Nemažai įvairaus alaus parduodama tik regionuose, kur jis yra gaminamas. Todėl alaus mėgėjas nukeliauja nemažą kelią vien tam, kad pasimėgautų savo mėgstama arba nauja sudominusia rūšimi. O geras barmenas turi išmanyti kiekvieno alaus įpylimo techniką, kartais suplakti, kartais įpilti tik pusę stiklinės, o svarbiausia, niekada nesupainioti indų. Taurės, bokalai, puodeliai kartais yra net labai originalūs, stiklas derinamas su medžiu ar keramika.
Nedidelėje Belgijoje priskaičiuojama daugiau nei šimtas alaus daryklų, kuriose gaminama apie 450 alaus porūšių, o visas asortimentas peržengia 1131-ą pavadinimą. Pusė čia pagaminamo alaus yra eksportuojama.
Šalis gali pasididžiuoti ir turinti didžiausią alaus daryklą pasaulyje. Mažame universitetiniame Liuveno miestelyje yra įsikūrusi Anhouser – Busch (AB) In Bev. Vienas iš penkių bet kurioje pasaulio šalyje parduodamas alus pagamintas šioje darykloje, o Stella Artois – viena iš plačiausiai ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose paplitusi šios daryklos alaus rūšis.
Nevalia nepaminėti Trappiste vienuolių ordino gaminamo gėrimo. Šiandien visame pasaulyje užregistruota 174 šio ordino vienuolynai, septyni iš jų yra Belgijoje ir šeši gamina įžymųjį alų. Populiariausias Valonijos regione yra Orval ir Rochefort Chimay vienuolynuose gaminamas alus.
Flamandakalbėje Belgijos pusėje esantis St. Sixtus vienuolynas sutraukia alaus piligrimus iš viso pasaulio. Čia gaminamas Westvleteren alus, kurio nepavyktų įsigyti niekur kitur, išskyrus šį vienuolyną ir aplinkines tavernas. Jų savininkai asmeniškai perka vienuolyno alų.
Patys belgai itin vertina apie dešimt savo alaus rūšių. Tai – Trappiste bei kitų vienuolynų, du mėgstamiausi – pilsneriai – Stella Artois ir Jupiler, kviečių alus (wit arba blanche), rudas alus (oud brun arba Flanders Brown), vaisinis alus (kriek), šiaurės Flandrijoje gaminamas raudonas alus (populiariausias Rodanbach), auksinis alus, sezoninis alus, gaminamas pagal senovinius kaimiškus receptus.
Briuselyje bei Senos pakrantės regione gaminamas gana keistas natūraliai fermentuotas kelių rūšių alus, vadinamas Lambik ( Lambic). Jo rūgštus skonis išgaunamas pagal itin senus receptus dar prieš išmokstant suvaldyti raugą. Toks alus gaminamas tik Belgijoje.
„Alus – Belgijai, vynas – Prancūzijai“ - tai šūkis, giliai įsirėžęs į kiekvieno belgo sąmonę. Šios šalies klimatas puikiai tinka miežiams ir kviečiams auginti. Be to, alaus gamybai būtinas švarus ir geras vanduo, kuo Belgija irgi gali pagrįstai didžiuotis.
Šiandieniniame aluje galima pajusti skonių mišinį, paveldėtą tiek iš lotyniškosios, tiek iš germaniškosios kultūrų, kurios iki šiol daro nemažą įtaką šiai vidurio Europos šaliai. Koriandras, anyžius, imbieras, vyšnios bei avietės visada buvo populiarūs prancūziško alaus ingredientai ir vis dar naudojami Belgijoje. Iš germaniškosios kultūros Belgijos aludariai paveldėjo bavariško – švaraus alaus tradicijas.
Paskutinieji, padariusieji nemažą įtaką garsaus belgiško alaus skoniui, - tai olandų užkariautojai, kurie tyrinėjo Rytų Indiją ir iš ten atvežė egzotiškų prieskonių. Be jų, o taip pat savo auginamų žolelių, Belgijos aludariai nebijojo į alų dėti garstyčių, šokolado, kavos. Tokie eksperimentai itin žavi gurmanus.