Maisto produktai ir geriamasis vanduo Lietuvoje tiriami be paliovos. Kodėl reikia tokios akylos kontrolės?
Apie tai – pokalbis su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriumi Gediminu Pridotkas.
– Instituto laboratorijose kas mėnesį atliekama tūkstančiai įvairių tyrimų. Ką rodo jų duomenys? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo G.Pridotko.
– Svarbiausia, kad ir vandentiekio vanduo Lietuvoje, ir maistas yra saugūs, nekenksmingi sveikatai. Tai, kad galima gerti papildomai nefiltruotą vandentiekio vandenį, liudija kasmet mūsų institute atliekami mikrobiologiniai ir cheminiai jo tyrimai.
Mikrobiologinė vandens tarša aptinkama ypač retai. Dažniausiai vandens kokybės bėdos būna susijusios su tam tikra chemine sudėtimi. Yra regionų, kuriuose nustatytas normas viršija amonio, geležies kiekis vandenyje.
Šios medžiagos gadina vandens skonį, bet jos – tik indikatoriniai rodikliai ir neturi tiesioginio poveikio sveikatai.
Tačiau šachtinių šulinių vandens kokybė kelia nerimo. Lietuvoje tokį vandenį geria apie milijoną gyventojų. O jame yra daug nitratų, kurie turi neigiamos įtakos sveikatai, ypač kūdikių ir mažų vaikų.
Pernai itin daug tyrėme maisto produktų. Tyrimai buvo atliekami ir pagal instituto vykdomas valstybines kontrolės programas, ir reaguojant į gautus vartotojų skundus. Buvo tiriami cheminiai, mikrobiologiniai, jusliniai ir kiti rodikliai.
Pastaruosius keletą metų maisto produktų mikrobiologinė tarša beveik nekito. Jos aptinkama apie 1,5–2,2 proc. visų tirtų gaminių, dažniausiai – žuvyse ir jų produktuose.
Nepageidaujamų ar leidžiamą kiekį viršijančių medžiagų aptinkama itin retai – vos 0,05 proc. produktų. Antai mėsos gaminiuose normų neatitiko tam tikri cheminiai rodikliai, pavyzdžiui, drėgmės, krakmolo kiekis.
Žuvyse dažniau buvo aptinkama sunkiųjų metalų, vaisiuose – pesticidų likučių, riešutuose – toksinų, kuriuos išskiria pelėsiniai grybai, saldainiuose – draudžiamų naudoti saldiklių.
Jusliniai tyrimai (skonio, kvapo, prekinės išvaizdos) dažniausiai atliekami reaguojant į vartotojų skundus. Apmaudu, bet skundai dažnokai pasitvirtina.
– Institutas nuolat nustato kenksmingų medžiagų likučius gyvūninės kilmės produktuose. Ar pieno ir mėsos gaminiai šiais laikais gali būti nesaugūs?
– Teoriškai tokia galimybė išlieka. Todėl ir būtina speciali programa, skirta farmakologiškai aktyvių medžiagų (vaistų) ir aplinkos teršalų tyrimams. Jos tikslas – nustatyti, ar gyvūninės kilmės produktuose nėra neleistinų naudoti medžiagų. Jei galvijai suserga ir būna gydomi, jų pieno tam tikrą laiką negalima naudoti maistui, kaip ir vaistais gydyto gyvūno skerdienos.
Tai – vadinamoji kenksmingų likučių gyvūninės kilmės produktuose stebėsenos programa, kuri vykdoma nuo 1998-ųjų. Kasmet ištiriame apie 4 tūkstančius maisto produktų mėginių.
Tokių, kurie neatitiko nustatytų reikalavimų, 2004–2011 metų duomenimis, buvo vos 0,005–0,7 proc. Dažniausiai leistiną kiekį viršija aplinkos teršalų ar antibakterinių medžiagų likučiai.
Vertinant šios stebėsenos rezultatus galima teigti, kad Lietuvoje maisto produktai yra saugūs.
– Pastaruoju metu ypač daug dėmesio yra skiriama gyvūnų sveikatai. Kokias pikčiausias ligas galima diagnozuoti atliekant tyrimus?
– Instituto serologinių tyrimų skyriuje yra galimybė nustatyti per 50 infekcinių ligų.
Tiriant kraujo serumą arba pieną galima diagnozuoti daugybę ligų. Iš jų labiausiai girdėtos – tuberkuliozė, leukozė, bruceliozė, snukio ir nagų liga, klasikinis ir afrikinis kiaulių maras, arklių maras ir kitos.
Tačiau tiriamas ne tik sergančių, bet ir sveikų gyvūnų kraujas, nustatoma, ar gyvūnas turi imunitetą tam tikrų ligų sukėlėjams. To prireikia, kai gyvūnai rengiami parodoms, varžyboms ar rengiamasi juos parduoti pirkėjams užsienyje.
Tyrimai atliekami ir įtarus ligą, ir atliekant epidemiologinę – ligos paplitimo – apžvalgą.
– Ar žmonės gali užsikrėsti infekcinėmis ligomis nuo gyvūnų?
– Deja, taip. Globalizacija ir palankios klimato sąlygos sudarė galimybę plisti infekcinėms ligoms, kuriomis serga ir žmonės, ir gyvūnai. Pasaulyje paplito vadinamosios zoonozės – paukščių gripas, salmoneliozė, toksoplazmozė, kitos užkrečiamosios ligos.
Apie 60 proc. gyvūnų ligų sukėlėjų yra pavojingi ir žmogui. Svarbiausia – neleisti jiems plisti. Institute atliekami tyrimai, kuriais siekiama nustatyti zoonozių paplitimą, užsikrėtimo šaltinius ir apsaugoti žmones nuo susirgimo.
Naudojame naujausius, ES standartus atitinkančius tyrimo metodus, todėl galime laiku nustatyti gyvūnų užkrečiamąsias ligas ir numatyti jų plitimo tendencijas. Tai suteikia galimybę gerokai veiksmingiau taikyti profilaktikos ir ligų likvidavimo priemones.
Jei tik kyla nors menkiausias įtarimas, kad gyvūnas gali būti užsikrėtęs, tyrimus atlikti privaloma.
Pernai Lietuvoje kilus klasikinio kiaulių maro protrūkiui tokių tyrimų teko atlikti ypač daug.
– Pastaruoju metu Europoje pasitaikė skandalų dėl maisto. Ar bendradarbiavote su kolegomis iš ES šalių pernykščio E.coli infekcijos protrūkio metu?
– Žinoma, bendradarbiavome su tam tikromis Europos laboratorijomis. Vadovaudamiesi jų rekomendacijomis įdiegėme naują daržovėse retos E.coli padermės bakterijų nustatymo metodą.
Siekdami apsaugoti vartotojus tyrėme visas importuojamas daržoves. Tuo metu, kai pupelių daigai buvo tiriami Vokietijoje, savo ruožtu juos tikrinome ir mes.
– Ar galėtumėte nustatyti maisto produktuose esančius genetiškai modifikuotus organizmus (GMO)?
– GMO aptikimo metodą yra įdiegęs instituto Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyrius.
Galime ištirti sėklas (sojas, rapsus, ryžius), bulves, maisto produktus, pašarus. Žodžiu, viską, kur tik gali būti GMO.
Produktų su GMO patekimas į rinką griežtai kontroliuojamas. Institutas atlieka vadinamąją GMO ar jų produktų teikimo rinkai saugos ir laboratorinę kontrolę. Tyrimai atliekami, kol jie dar nepateko į pirkėjų krepšelius.
Tiriami ir maisto papildai, nes juose naudojamas sojų lecitinas. Neseniai buvo sulaikyta saldumynų iš Turkijos siunta, nes joje buvo genetiškai modifikuotų sojų.
GMO šiaip nėra uždrausti, bet jie turi būti pažymėti ženklinimo etiketėse, o to nebuvo padaryta.
– Žmonėms nerimą kelia cheminė produktų tarša. Jei jie norėtų ištirti vaisius, daržoves, vandenį, ar institutas to imtųsi?
– Ištirti galime viską, bet už dalį paslaugų tektų mokėti. Tačiau tai nėra labai brangu. Žmonėms būtų pravartu ištirti šulinių vandenį, ypač jei jis naudojamas naujagimių ar mažų vaikų maistui ruošti.
Galima tirti ir savo reikmėms užaugintus vaisius ar daržoves. Nors nitratų kiekis daržovėse (išskyrus salotas) nėra reglamentuotas, visuomet gerai žinoti, yra jų likučių ar ne. Jei dirva gausiai tręšiama, jei kyla įtarimų, kad pirktose daržovėse gali būti daug nitratų, verčiau jas ištirti.
Būtų pravartu nustatyti ir pesticidų likučius daržovėse, ypač jomis prekiaujantiems ūkininkams. Juk jie dažnai būna įsitikinę, kad pačių užauginti produktai yra visiškai saugūs.
– O gamintojai ar gali turėti naudos iš tokių tyrimų?
– Dažniausiai gamintojai mūsų paslaugomis naudojasi dėl savikontrolės.
Jie tiria savo gaminius, kad įsitikintų, ar jie tikrai atitinka maisto saugos rodiklius. Pasitaiko, kad jie ir konkurentų gaminius pakontroliuoja.
Mūsų institutas turi ir Rusijos tarnybų akreditaciją, todėl galime sulyginti tyrimų duomenis ir pagal tai, ar jie atitinka GOST-R standartus.
Tokiu būdu padedame į Rusiją produktus eksportuojančioms įmonėms.
– Šiemet institutas pradėjo projektą, kurio metu ketinama ištirti kuo daugiau gaminių ir nustatyti juose druskos kiekį. Kam to reikia?
– Projekto tikslas – laboratoriniais tyrimais pagrįsti informaciją apie maisto produktuose esantį druskos kiekį.
Tiriame dažniausiai vartojamus produktus. Šiuos duomenis naudosime rengdami praktinius patarimus, kaip druskos vartoti kuo mažiau.
Šiek tiek tyrimų jau esame atlikę. Jų duomenimis, mūsų vartojami maisto produktai – pavyzdžiui, fermentinis sūris, dešrelės – yra per sūrūs.
Įdiegta kokybės vadybos sistema
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute tiriami visi maisto produktai, pašarai bei žaliavos ir atliekami gyvūnų ligų tyrimai.
Instituto laboratorija – vienintelė Lietuvoje, atitinkanti visus maisto ir veterinarinei kontrolei keliamus reikalavimus. Institute įdiegta kokybės valdymo sistema pagal tarptautinį ISO standartą.
Sistema nuolat tikrinama Vokietijos akreditavimo tarnybos „Dakks” ekspertų. Kokybės vadybos sistema akredituota ir pagal poros Rusijos akreditavimo tarnybų reikalavimus. Akreditacijos suteikia teisę atlikti laboratorinius tyrimus, kurių reikia į Rusiją eksportuojamiems maisto produktams, pašarams, gėrimams (vandens ar alkoholiniams) sertifikuoti.
Nuo 2007-ųjų institutas naudoja Tarptautinio laboratorijų akreditacijos susivienijimo (ILAC) ženklą. Jis reiškia, kad atliekamų tyrimų rezultatai pripažįstami ne tik ES, bet ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.