1. Negalima gerti arbatos nepavalgius. Kai geri arbatą, o skrandis tuščias, tai tas pats, kaip grobikas norėtų prasiskverbti į jūsų namą ir jį apiplėšti. Kinijoje iki šiol gajus senovės posakis: „Negerkite arbatos ant tuščios širdies“.
2. Negerkite per daug karštos arbatos, nes ji stipriai dirgina gerklę, trachėją ir skrandį. O nuolat vartojant karštą arbatą gali privesti prie skausmingų šių organų pokyčių. Užsienio mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, jei arbata nuolat geriama aukštesnės kaip 62 laipsnių temperatūros, gali privesti prie skrandžio sienelių pažeidimų, taip pat atsiranda įvairūs skrandžio ligų simptomai. Arbatos temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 56 laipsniai.
3. Lygiai tą patį galima pasakyti ir priešingai – šalta arbata taip pat nerekomenduojama. Jei šilta ir karšta arbata suteikia žvalumo, išryškėja sąmonė ir regėjimas, tai šalta arbata turi šalutinių efektų: suteikia šaltumo pojūtį ir neleidžia kūnui išskirti prakaitą.
4. Taip pat negalima gerti ir per daug stiprios arbatos. Didelis kofeino ir tanino kiekis stiprioje arbatoje gali tapti galvos skausmo ir nemigos priežastimi.
5. Neišsivirkite arbatos ilgam laikui. Jei taip padarote, arbatoje esantis polifenolis pradeda rūgštėti, todėl arbata ne tik netenka skaidrumo, skonio savybių ir aromato, bet ir gerokai sumažėja jos maistinė vertė. Todėl, kad pradeda rūgštėti lapai, turintys vitamino С ir Р, amino rūgščių ir kitų vertingų medžiagų. O jei arbata ilgai būna šiltoje patalpoje, tai joje gerokai padaugėja mikroorganizmų (bakterijų ir grybelių).
6. Neužvirkite arbatos daug kartų. Paprastai po trečio, ketvirto užvirimo arbatos lapuose mažai kas belieka. Ne vienas eksperimentas parodė, kad kai pirmą kartą užplikoma arbata, iš jos lapų ištraukiama apie 50 proc. naudingų medžiagų, antrą - 30 proc., trečią - apie 10 proc., ketvirtą - dar 1-3 proc. Tačiau, jei ir po to užpilsite vandens ant arbatos lapų ir užvirinsite, tai jos nuovirose gali atsirasti ir kenksmingų medžiagų.
7. Nereikėtų gerti arbatos prieš valgant. Tai gali privesti prie seilių pokyčių, maistas atrodo be skonio. Be to, gali laikinai sumažėti proteino įsisavinimas medžiagų apykaitoje. Todėl geriausiai gerti arbatą 20-30 minučių iki valgio.
8. Taip pat nereikėtų gerti arbatos ir iš karto po valgio. Bet ką geriant iš karto po valgio, gerokai sumažėja skrandžio sulčių koncentracija, o tai lėtina medžiagų apykaitos bei kitų virškinimo organų darbą. Todėl arbatą gerkite praėjus 20-30 minučių po valgio.
9. Negalima užgerti arbata vaistus. Dėl arbatoje esančio tanino, dauguma vaistų palieka nuosėdas ir blogai įsisavinami. Todėl ne veltui kinai sako, kad arbata gadina vaistus.
10. Negerkite vakarykštės arbatos. Arbata, pastovėjusi parą, ne tik praranda vitaminus, bet taip pat tampa ideali terpė bakterijoms. Tačiau tokią arbatą galima panaudoti gydymo tikslams, tačiau tik išoriškai. Mat pastovėjusi parą arbata turtinga rūgščių ir fluoro, padeda sustabdyti kraujavimą iš kapiliarų. Todėl vakarykštė arbata labai gerai padeda esant burnos ertmės uždegimui, skaudant liežuviui, ekzemai, kraujuojant dantenoms, esant paviršutiniškiems odos pažeidimams. O praplovus akis vakarykšte arbata, sumažės nemalonūs pojūčiai. Tuo tarpu ryte praskalavus gerklę tokia arbata prieš valantis dantis ir po valgio, ne tik suteikia šviežumo pojūtį, bet ir stiprina dantis.