Pagal pastarąjį siužetą vyko prieš dvidešimt metų Kalifornijoje ryškia žvaigžde pradėjusios šviesti „Zinfandel“ bei jos sesės iš Italijos „Primitivo“ istorija. Tiesa, tuo metu Italijoje ir svetur ja mažai kas žavėjosi. Tačiau Apulijos vyndariai pastaraisiais metais pateikia vis daugiau įspūdingų vynų. Lietuvoje „Primitivo“ fanų jau turime daugiau nei „Zinfandel“. Kodėl šios vynuogės vynas tampa toks populiarus?
Apie šiuos ypatumus šį penktadienį bus galima daug sužinoti festivalyje „Primitivo ir Zinfandel“, kurį organizuoja „Vyno klubas“. Nuo pat ryto per visą dieną bus galima paragauti apie dvidešimt specialiai šiam renginiui iš Kalifornijos ir Apulijos atvežtų vyų. Įdomiausia, kad vakaro degustacijoje bus galima paragauti „Zinfandel“ ir „Primitivo“ motinos ʻCrljenak Kaštelanskiʼ, augančios Kroatijos regione Dalmatijoje.
„Tik 1998-aisiais Carol Meredith iš Davis universiteto Kalifornijoje atliko DNR analizę ir įrodė, kad „Primitivo“ iš Apulijos ir „Zinfandel“ ir Kalifornijos turi identišką genotipą, sutampantį ir su „Crljenak Kaštelanski“ augančia Dalmatijoje. Šios šalies salose rasti seniausi minėtos veislės sodinukai, nors didele gausa ʻCrljenakʼ Kroatija pasigirti nebegali.
Į Italiją ʻCrljenakʼ pateko su karo belaisviais ir aštuoniolikto amžiaus pabaigoje Gioia de Colle vynuogynuose jau augo kartu su kitomis vietinėmis veislėmis. Kai vynuogių auginimu besidomintis kunigas Don Filippo Indellicali iš vynuogių mišinio tolimesniam veisimui atrinko vieną geriausiai raudonoje rajono dirvoje derantį sodinuką, tai buvo „Primitivo“ pirmtakas. Greitai atsirado specializuoti, tik „Primitivo“ vynuogynai. Iš Gioia de Colle aukštumų į arčiau jūros esančią Manduriją (šios apeliacijos vyno Lietuvoje rasime daugiausiai) ši vynuogė atkeliavo kaip grafaitės Sabini di Altamura kraitis vos 1881 -aisiais.
Į JAV ʻZinfandelʼ 1829-aisiais metais atvežė veislininkas mėgėjas George Gibbs kartu su didele valgymui skirtų vynuogių veislių siunta, surinkta Habsburgų Imperatoriškojoje botaninėje kolekcijoje. Vynuogė neturėjo pavadinimo ir buvo aprašyta, kaip „juodoji, labai gera ir produktyvi“. „Zinfandel“ pavadinimas gimė atsitiktinai, supainiojus ar asimiliavus austriškos ʻZierfandlerʼ, kurios sodinukai taip pat buvo atsivežtoje kolekcijoje, pavadinimą“,- pasakoja „Vyno klubo“ įkūrėjas Arūnas Starkus.
ʻPrimitivoʼ vynuogės pavadinimas neturi nieko bendro su primityvumu. Itališkai „primativo“ - ateinantis pirmas, anksčiausiai sunokstanti vynuogė. Tačiau uogos ant kekės sunoksta nevienodu laiku: rugpjūčio pabaigoje, kai ruošiamasi derliaus nuėmimui, pasitaiko pernokusių, net razinomis virstančių, ir vis dar neprinokusių uogų. „Primitivo“–„Zinfandel“ mėgėjai tai laiko privalumu, nes taip vyne atsiranda didesnis aromatų ir skonių spektras. Seni vynmedžiai nokina uogas tolygiau, tačiau geras bendras prinokimas reiškia, kad teks susitaikyti su aukštu alkoholio kiekiu. Antai 70-80 m. senumo vynuogyne išaugintos uogos turi net 18,5 % alkoholio tūrio!
Italai labai saugo ʻPrimitivoʼ vynuogės ypatumus ir vengia ilgo brandinimo ąžuolo statinėse. Daugiau nei 6 mėnesiai naujose ąžuolo statinėse reiškia, kad ąžuolo aromatai ir taninai bus ryškiai juntami, vynas supanašės su viso pasaulio „ąžuoliniais“ vynais. Tačiau amerikiečiai turi kiek kitokias vertybes: jiems itališkas vynas atrodo per daug vaisinis ir savo vyną ąžuolo statinaitėse jie per 12-18 mėnesių paverčia tikrai prieskoningu.
„Pašaipiai sakoma, kad šiek tiek saldumo turintis Kalifornijos „Zinfandel“ geriausiai tinka su kečiupu pagardintais, ant grotelių keptais, kiaulienos šonkauliukais arba mėsainiu. Ir „Zinfandel“ ir „Primitivo“ nepasižymi tvirta struktūra. Dominuoja vaisių skonis, alkoholio šiluma, todėl minėtame pokšte yra racionalus grūdas, kurį patvirtina Apulijos valgymo kultūra. Čionykštė virtuvė anaiptol nėra mėsiška. Su raudonuoju vynu siūloma kriauklelių formos makaronų su baklažanais ir (galbūt) mėsos kukulaičiais. Dar dažniau dermės reiks ieškoti su visokiais būdais paruoštomis krevetėmis, vytintos menkės, pupelių patiekalais. Regionui būdingi mėsos kukuliai, arklienos pjausniai patiekiami su su tirštu pomidorų padažu (kuo ne mėsainis?).
Amerikiečių organizacijos „Zinfandel Advocates and Producers“ savanoris Richardas Amadoras Flores sako, kad atsikimšus nebrangaus „Zinfandel“ vyno butelį, užtenka išsivirti makaronų ir juos pagardinti grietinėlės pagrindu padarytu padažu. Jei norisi mėsos, verta rinktis sultingą kepsnį arba nepagailėti barbekiu padažo. Saldūs, prieskonių turtingi aromatai turėtų gerai derėti su egzotiškais Azijos ir Lotynų Amerikos patiekalais“,- pataria A. Starkus.
Ką bekalbėtų „Zinfandel“ šlovės pavyduoliai, tačiau smalsu pačiam susipažinti, pavyzdžiui, koks yra Napos slėnyje įsikūrusios vyninės „Peter Franus“ zinfandelis, gaminamas iš 85 metų vynmedžių. Kolegos žurnalsitai iš „Wine Spectator“ apie tokį vyną rašo: „Paragavus šio vyno kyla nerimas, ar gausi antrą taurę“.