Virtų dešrų pasirinkimas prekybos centruose išties nemenkas. „Skanaus!” kūrėjai tyrimui iš 31 pavadinimo aukščiausios rūšies dešrų „Iki” parduotuvėje pasirinko tas, kurių etiketės traukia akį užrašu „be maisto priedų”.
Tai – skirtingų Lietuvos gamintojų virtos dešros: bendrovės „Nematekas” – „Jokių pridėtinių E”, „Agrovet daktariška” dešra, kurios etiketėje įrašyta „Gaminant nenaudotas E621”, ir Krekenavos agrofirmos virtą dešrą „Pagaminta be konservantų”.
Perka brangesnę dešrą
Maisto kokybės specialistai vertino šių trijų gaminių sudėtį: laboratorijose tyrė juose esančių maisto priedų kiekį: nitritų, natrio glutamato ir fosfatų.
O kūrybinė grupė „Skanaus!” tų pačių trijų aukščiausios rūšies virtų dešrų siūlė ragauti „Iki” pirkėjams.
Rinkome skaniausią, klausėme, ar skiriasi dešrų „be E” skonis nuo kitų, nepavadintų „sveikuoliškai”. Taip pat domėjomės, pagal kokius kriterijus vartotojai išsirenka virtą dešrą savo stalui.
Tris virtas dešras, gamintojų pažymėtas, kad jos be maisto priedų, pirkėjai ragavo, uostė, įdėmiai apžiūrinėjo. Paaiškėjo, kad tie, kurie valgo tokius mėsos gaminius, stengiasi pirkti brangesnes, aukščiausios rūšies dešras.
Dauguma vartotojų yra girdėję įvairiausių gandų, iš ko gaminamos virtos dešros, tad įdėmiai skaito visus užrašus, tyrinėja sudėties aprašymus ir yra linkę rinktis tas, kuriose mažiau maisto priedų.
Aptiko, ko neturėtų būti
Ragaudami ir vertindami dešras „be E” pirkėjai sakė, kad skoniu šie gaminiai mažai kuo skiriasi nuo tų, kurių etiketėse neparašyta, kad jie – be maisto priedų.
Buvo ir tokių, kurie griežtai atsisakė ragauti tokius gaminius, mat nevalgo jų dėl neaiškios sudėties, tikino pirmenybę teikiantys šviežiai mėsai.
Daugiausia palankių „Iki” pirkėjų vertinimų dėl skonio savybių sulaukė aukščiausios rūšies virta „Agrovet daktariška” dešra.
Tačiau po išsamių laboratorinių tyrimų maisto kokybės vertinimo specialistai teigė, kad ir šioje, ir kitose dviejose dešrose, kurių gamintojai išdidžiai etiketėse skelbia, kad gaminiai be maisto priedų, jų yra. Ir nitritų, ir natrio glutamato, ir fosfatų.
Nepaiso reikalavimų
Į ką derėtų atkreipti dėmesį renkantis dešrą?
Pirmiausia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė siūlo atidžiai apžiūrėti pakuotes.
Gamintojai mažesnėmis raidėmis yra prirašę pastabų, kuriomis daro prielaidą, kad vis dėlto ir šiuose gaminiuose „be maisto priedų” jų gali atsirasti natūraliai, dešrų gamybos proceso metu. Tačiau taip neturėtų būti.
„Tai yra vartotojo klaidinimas, gamintojas neturėtų rašyti, kokių medžiagų natūraliai gali būti produkte. Tačiau šiuo metu vis dar nėra aiškaus teisinio pagrindo, reglamentuojančios tokių teiginių rašymą.
VMVT jau kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl būtinybės papildyti higienos normas apie maisto produktų ženklinimo ypatumus.
Europos Sąjunga išleido naują reglamentą, kuris jau galioja ir kuris draudžia gamintojams nurodyti tas maisto produktų savybes, net jei ten tam tikra sudedamoji dalis yra natūrali”, – aiškino A. Išarienė.
Pasak jos, ne visi maisto gamintojai linkę savo noru atsižvelgti į maisto produktų ženklinimo reikalavimus, nes užrašai, kad gaminys „be E”, labiau traukia akį ir sulaukia daugiau pirkėjų dėmesio.
„Kai dešros pavadinime nurodoma, kad tai yra mėsos gaminys „be konservantų”, „be E”, „be jokių pridėtinių E”, tai jau yra nuoroda į mėsos gaminio sudėtį ir informacija vartotojui, kad pasirinktų būtent tą produktą, tačiau tokia nuoroda nėra mėsos gaminio kokybės rodiklis. Lietuvoje pagaminto mėsos gaminio kokybės rodiklis yra jo rūšis: aukščiausia, pirma arba antra”, – pabrėžė VMVT Maisto skyriaus vedėja.
Visuose mėsos gaminiuose, taip pat virtose dešrose, leidžiama naudoti tik teisės aktais nustatytus maisto priedus, juose apibrėžtas ir kiekis.
Visi priedai privalo būti paženklinti nurodant jų funkciją, E numerį. Pavyzdžiui, konservantas E250, natrio nitritas.
Specialistai siūlė atkreipti dėmesį į vertintų dešrų spalvą ir priminė, kad rausvai mėsos gaminius nudažo ir konservuoja konservantas natrio nitritas.
Laboratorinių tyrimų metu „Agrovet” virtoje dešroje nustatyta, kad natrio nitrito, žymimo E250, yra 34 mg/kg, „Nemateko” ir Krekenavos agrofirmos dešroje šio maisto priedo kiekį specialistai įvardijo kaip „žemiau aptikimo ribos”, tai yra mažiau nei 10 m g/kg.
Medikai įspėja: didelis nitritų kiekis gali sukelti deguonies badą, jo reikėtų vengti vaikams, taip pat sergantiesiems širdies, kvėpavimo takų ligomis.
Maisto priedas, žymimas E250, ES leidžiamas naudoti tik mišinyje su valgomąja druska. Natrio nitrito leidžiama norma maisto gaminiuose – iki 150 mg/kg.
Tačiau, pasak VMVT atstovės, Lietuvos gamintojai natrio nitrito deda kur kas mažiau: tiriant galutinį produktą laboratorinių tyrimų metu paprastai nustatoma 50–70 mg/kg.
Taip pat A.Išarienė paaiškino, kad šiuolaikinės gamybos technologijos leidžia pagaminti mėsos gaminius ir be natrio nitrito.
Tačiau dešrų gamybos technologinio proceso metu naudojami augaliniai prieskonių ir vaisių ekstraktai, kuriuose gali būti daug nitratų. Jie gaminant dešrą virsta nitritais, kurie nudažo gaminį rausvai.
Suteikia patrauklesnę spalvą
Maisto kokybės vertinimo specialistai taip pat tyrė, ar dešrose yra aromato ir skonio stipriklio mononatrio glutamato, žymimo E621.
Pasirodo, nors gaminiai pavadinti „be E”, šio maisto priedo yra visose trijose vertintose dešrose. Laboratoriniai tyrimai daugiausia E621 nustatė dešroje „Be jokių pridėtinių E” – 0,26 g/kg. Dešroje „Pagaminta be konservantų” natrio glutamato rasta 0,14 g/kg, o „Daktariškoje”, kurios etiketėje įrašyta, kad gaminant nenaudotas E621, – 0,12 g/kg.
Pasak A. Išarienės, šitoks kiekis nėra didelis ir galbūt susidarė natūraliai baltymų reakcijos metu gaminant dešras.
„Tik gamintojas mums gali atsakyti, ar dėjo natrio glutamato, ar tai natūraliai susidariusi medžiaga. Tačiau bet kokiu atveju teiginiai „jokių pridėtinių E”, „be konservantų”, „gaminant nenaudotas E621” yra klaidinantys, nes laboratorijoje negalima nustatyti, kokiu būdu šio maisto priedo pateko į gaminį”, – teigė A. Išarienė.
Linkę klaidinti vartotojus
Tirtose virtose dešrose maisto kokybės vertinimo specialistai rado ir fosfatų, nors ant vienos dešros pakuotės netgi pažymėta, kad gaminys „be fosfatų”.
Medikų nuomone, fosfatai, kuriuos suvalgome su mėsos gaminiais, neigiamai veikia širdies kraujagysles, inkstus, trukdo organizmui pasisavinti kalcį. Didelis fosfatų kiekis itin pavojingas augančiam organizmui.
Fosfatai naudojami mėsos gaminiui suminkštinti. Tuomet mėsa pritraukia drėgmės, tampa sultingesnė, o drauge – sunkesnė.
Natūralus fosforas, tai yra susidarę fosfatai, esantys maisto produktuose, kuriuose yra baltymų, tarkim, mėsoje, piene ir jo produktuose, žuvyse, kiaušiniuose, neturi neigiamo poveikio sveikatai.
Daugiausia fosfatų specialistai aptiko „Daktariškoje” dešroje – 0,38 proc., dešroje „Jokių pridėtinių E” fosfatų nustatyta 0,33 proc., dešroje „Pagaminta be konservantų” – 0,25 proc.
„Ar tai yra natūraliai susidaręs fosforas, ar tam tikra jo dalis įdėta technologiniu būdu, laboratorijos specialistai negali pasakyti. Tai klausimas gamintojui, kuris turėtų paaiškinti, kaip maisto priedų atsiranda gaminyje „be priedų”.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėjo daug pastangų, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl maisto priedų ženklinimo.
Deja, yra keletas gamintojų, kurie vis dar neišgirsta specialistų nuomonės ir vartoja vartotojui patrauklius, bet klaidinančius teiginius kaip rinkodaros priemonę”, – kalbėjo A. Išarienė.
Kitą, Didįjį šeštadienį, „Skanaus!” projekte – specialistų patarimai, kaip išsirinkti kokybišką majonezą.