Daugelis žinomų vyndarių lietuvei neparduotų savo vyno, jei ji neturėtų Prancūzijoje garsios mokyklos „Bordeaux Ecole du Vin” someljė – vyno žinovės – diplomo.
Kartu su vyru Algirdu Ramanausku (49 m.) Kaune restoraną įkūrusi verslininkė viena pirmųjų moterų Lietuvoje gavo someljė sertifikatą, o vėliau – ir Prancūzijoje.
Po Europos šalis keliaujančią I. Ramanauskienę žavi legendomis apipintos vyndarių šeimų istorijos.
Dažnas atokiame krašte ūkininkaujantis vyndarys mielai sutinka viešniai įpilti taurę savo gamybos vyno ar parduoti vieną jo butelį. Tačiau kai moteris paprašo didesnio gėrimo kiekio, kurį norėtų patiekti nuosavo restorano svečiams, dauguma vyndarių tampa nesukalbami.
Kartais pokalbiai užtrunka iki vėlumos, kol lietuvė įrodo, kad yra verta prekiauti vynu, kad šis bus deramai laikomas, patiektas tinkamos temperatūros, derinamas prie maisto.
„Mano vyras kelionėse juokauja: geriau jau būčiau pamišusi dėl drabužių parduotuvių, o ne dėl vyndarių rūsių ir vynotekų. Tada apsipirkimai būtų trumpesni ir pinigų išleisčiau mažiau”, – teigė I. Ramanauskienė.
Prieš dešimtmetį su vyru atidariusi pirmąjį nuosavą restoraną, ji įsigijo vyno žinyną, pradėjo atidžiai skaityti vyno butelių etiketes, dalyvauti degustacijose.
Prieš aštuonerius metus sužinojusi, kad Vilniuje įsikūrusi Lietuvos someljė asociacija rengia pirmuosius profesionalių vyno žinovų kursus, I.Ramanauskienė nedvejodama į juos užsirašė.
Jos sprendimas trejus metus mokytis vyno istorijos Lietuvoje ir dar vienus – Prancūzijoje ne vienam kėlė nuostabą. Bičiuliai klausinėjo, kam jai reikalinga vyriška profesija, kam mokytis vyndarystės paslapčių, jeigu informacijos apie vyną galima rasti etiketėse ant butelių.
„Esu sulaukusi ir pašaipių replikų, kad nuolat ragaudama vyną įprasiu piktnaudžiauti alkoholiu, o vėliau to įpročio vargu ar įstengsiu atsikratyti”, – kalbėjo I. Ramanauskienė.
Tačiau moteris į kalbas nekreipė dėmesio ir kibo į mokslą.
Pirmiausia teko iš naujo mokytis geografijos. Vien orientuotis pasaulio žemėlapyje geram vyno žinovui nepakanka. Reikia puikiai išmanyti ne tik šalis ar regionus, bet ir žinoti vietoves, kuriose auginamos tam tikros rūšies vynuogės.
Pavyzdžiui, Prancūzijos Bordo regione Žirondos upės kairiajame krante auginamos vienokios rūšies vynuogės, o dešiniajame – kitokios. Ir vyno skonis bei kvapas abiejuose krantuose skiriasi.
Vyno kokybei taip pat svarbus dirvožemis, kuriame vynuogės gali atsiskleisti – kiekviena vynuogių rūšis turi augti tinkamame dirvožemyje ir tinkamomis klimato sąlygomis. Kuo senesnis vynuogynas, tuo didesnė bus vyno skonio ir kvapo koncentracija.
Vyno pamokos nebuvo sausos. Pirmosios vyno degustacijos būsimajai someljė atrodė sunkiai įveikiama užduotis.
Tik vėliau, kai įgijo daugiau žinių, patirties ir dalyvavo įvairiose varžybose, someljė perprato vyną. Dabar iš jo aromato, išvaizdos ir pirmo gurkšnio gali gėrimą įvertinti ir apibūdinti.
Nors I. Ramanauskienė ne vienus metus dalyvauja ir pati veda atvirąsias ir akląsias degustacijas, kurių metu tenka paragauti iki dešimties vyno rūšių, alkoholio verge ji netapo.
Per profesionalias degustacijas įprasta vos gurkštelėjus vyno jį palaikyti burnoje ir išspjauti. Po to geriama vandens ir vėl ragaujama vyno. Someljė tokiu principu vyną renkasi ir keliaudama iš vieno vynuogyno į kitą.
Neretai per dieną kaunietė apsilanko penkiuose ar šešiuose vyndarių ūkiuose. Kiekviename jų siūloma paragauti mažiausiai penkių rūšių vyno.
Koks vynas saugomas ir branginamas someljė namuose? Vyno žinovė jo nekaupia. Vyndariai juokauja, kad turėti pilną vyno rūsį ir nesidalyti juo su kitais – nuodėmė.
Verslininkė namuose turi specialų šaldytuvą, iš kurio butelius gali paimti tik ji. I.Ramanauskienei brangus vynas, kurio pagaminimo metai atspindi jos šeimai svarbius įvykius. Vienas tokių – 2001 metų gamybos burgundiškasis „Domaine de la Romanee-Conti La Tache”. Tais metais įvyko Indros ir Algirdo vestuvės.
Moteris taip pat vertina butelius su jai skirtais vyndarių linkėjimais. Šaldytuve netrūksta ir retos rūšies ar regiono vyno. Tokio vyno butelį ji atkemša tik svarbia proga. Keletą butelių someljė ketina atkimšti po dvidešimties ar net keturiasdešimties metų.
Someljė svarbu ir prie kokių patiekalų vynas patiekiamas. Todėl dairydamasi po vynuogynus lietuvė užsuka ir į vietas, kur brandinamas sūris, spaudžiamas aliejus, auginami prieskoniai, džiovinami pomidorai.