„Skanaus!“ tiria: ar lengva atskirti grietinę nuo grietinės ir augalinių riebalų mišinio?

To šią savaitę lrytas.lt projekto „Skanaus!” kūrėjai teiravosi maisto kokybės vertinimo specialistų. Kaip išsirinkti kokybišką gaminį? Grietinę ar jos mišinį rinktis norintiems valgyti sveikesnį maistą?

Kaip įprastai, „Skanaus!” „Iki” parduotuvėje atrinko keturis skirtingų gamintojų produktus.

Tai 30 proc. riebumo „Dvaro natūrali” grietinė (gamintojas – „Pieno žvaigždės”) ir 30 proc. riebumo „Senolių” grietinė (Lukšių pieninė). Taip pat pasirinktas 25 proc. riebumo grietinės ir augalinių riebalų mišinys „Visiems” („Rokiškio pienas”) ir „Varėnos pienelio” 30 proc. riebumo grietinės ir augalinių riebalų mišinys.

Visų šių keturių produktų sudėtį ištyrė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai.

„Skanaus!” kūrybinė grupė tų pačių keturių pieno produktų pasiūlė ragauti „Iki” pirkėjams. Žmonės nežinojo, kokio gamintojo kokį gaminį – grietinę ar jos mišinį – skanauja, tad objektyviai galėjo atsakyti, kas jiems skaniau. Taip pat „Skanaus!” klausė: ar įmanoma vien iš skonio atskirti, kur kuris gaminys?

Pasirodo, tai nelengva užduotis. Nors visi be išimties tvirtino grietinės mišinių išvis neperkantys, ne vienas, paragavęs siūlomų produktų, grietine vadino būtent riebiausią 30 proc. mišinį. Galbūt todėl, kad jo skonį lėmė riebumas – toks pat kaip ir testuojamos grietinės.

„Varėnos pienelio” grietinės ir augalinių riebalų mišinys bei „Dvaro natūrali” grietinė pelnė daugiausia „Iki” lankytojų simpatijų. Bet skaniausia šįkart pirkėjai išrinko 30 proc. riebumo „Dvaro natūralią” grietinę – „Pieno žvaigždžių” gaminį.

Pagal laboratorinių NMVRVI atliktų tyrimų rezultatus, abi vertintas grietinės rūšis galima vadinti kokybiškais gaminiais, atitinkančiais kokybės reikalavimus.

Abiejose nerasta pašalinių augalinės kilmės riebalų, kurių negalima naudoti grietinei gaminti. Taip pat abiejose grietinės rūšyse nustatytas pieno riebalų kiekis atitiko gamintojo ant pakuočių pateiktą informaciją.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo Deivido Kliučinsko, natūrali grietinė – tai raugintas pieno produktas tik iš grietinėlės ir raugo.

Pagal galiojančias nuostatas reikalaujama, kad grietinėje būtų ne mažiau kaip 10 proc. pieno riebalų. Riebumą privalu nurodyti ant grietinės pakuotės: pavyzdžiui, 30 proc. grietinė ar 15 proc. grietinė.

Dar reikia žinoti, kad grietinės tirštumas priklauso ir nuo homogenizacijos – smulkinimo. Kuo pieno riebalai labiau susmulkinami, tuo geriau. Tokia grietinė bus tirštesnė, vienalytės tekstūros, joje mažai ar visiškai neišsiskirs išrūgų.

Manoma, kad 30 proc. riebumo grietinės nereikia homogenizuoti, nes tokio riebumo visiškai pakanka, kad grietinė natūraliai būtų tiršta. Jei produktas mažesnio riebumo, šis procesas būtinas.

Gaminant liesesnę grietinę dedama mažiau riebalų, o norimai konsistencijai pasiekti produktas papildomas leidžiamais priedais, nurodytais sudėtyje.

Pasak D.Kliučinsko, kai kuriems minimaliu režimu pasterizuotiems gaminiams tam tikri priedai nereikalingi. Bet teisės aktai leidžia į grietinę dėti stabilizatorių rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, tirštiklių ir emulsiklių – grynų arba mišiniuose, želatinos, krakmolo.

Taigi kuo grietinė liesesnė, tuo didesnė tikimybė, kad joje bus ir leidžiamų naudoti priedų, gerinančių grietinės konsistenciją.

Jeigu ženklinant nurodoma, kad grietinėje yra tam tikrų mikroorganizmų, jie gaminyje turi būti gyvybingi, aktyvūs ir gausūs visą minimalų gaminio tinkamumo vartoti laiką.

Pavyzdžiui, „Jogurtinėje” grietinėje turi būti jogurto bakterijų, gyvybingų visą grietinės galiojimo laiką.

Tiesa, ant geriausiai „Iki” pirkėjų įvertintos „Dvaro” grietinės pakuotės esantį žodį „natūrali” maisto kokybės specialistai vertina kaip būdą pritraukti vartotojo dėmesį.

VMVT Veterinarijos ir sanitarijos skyriaus vedėjas priminė, kad ant grietinės pakuočių esantys užrašai „natūrali”, „tikra”, „naminė”, „senolių” ir kiti – tai tiktai gaminio pavadinimai, nenurodantys aukštesnės gaminio kokybės.

Grietinės ir augalinių riebalų mišinyje, žinoma, būna pridėta augalinių riebalų. Jais gamintojai pakeičia dalį pieno riebalų, mat taip gaminys tampa pigesnis. Tai esminis grietinės bei grietinės ir augalinių riebalų mišinio skirtumas.

Pasak VMVT Veterinarijos ir sanitarijos skyriaus vedėjo, grietinės ir augalinių riebalų mišiniams galima naudoti įvairiausią, taip pat genetiškai modifikuotą augalinį aliejų.

Kiek augalinių riebalų yra grietinės mišinyje, turi būti nurodyta ant pakuotės. Privalu nurodyti bendrą mišinio riebumą procentais ir atskirai, kiek gaminyje yra pieno, o kiek – augalinių riebalų.

Jei naudojamas vienos rūšies aliejus, privalu parašyti jo rūšį: palmių, sojų, rapsų, alyvuogių, saulėgrąžų ar kitokį. Jei naudojamas augalinių riebalų mišinys, nebūtina išvardyti, iš kokių aliejų jis yra.

Galima tik spėlioti, ar gamintojai grietinės mišiniams naudoja aukštos kokybės augalinius aliejus. Greičiausiai dažniau pasirenkami gerokai menkesnės maistinės vertės, pigesni aliejai.

Anot D.Kliučinsko, vartotojai taip pat turi prisiminti, kad augalinių riebalų kiekis grietinės mišiniuose neribojamas. Tad jei užrašyta „grietinės ir augalinių riebalų mišinys”, bet nėra tikslios informacijos, kiek jame augalinių riebalų, geriau tokį gaminį dėti atgal į lentyną.

Laboratoriniai tyrimai, atlikti NMVRVI, parodė: pasirinktuose tirti grietinės ir augalinių riebalų mišiniuose pieno ir augalinės kilmės riebalų buvo tiek, kiek nurodė gamintojai.

Mažesnio riebumo grietinės mišinyje „Visiems” pieno riebalų buvo daugiau, o augalinių – beveik dukart mažiau nei „Varėnos pienelio” grietinės mišinyje. Šio sudėtyje pieno riebalų – vos trys procentai, taip pat gamintojas nurodo, kad sudėtyje yra hidrintų riebalų. Jų sveikos mitybos specialistai pataria vengti.

„Hidrinti augaliniai riebalai – tai žaliava, gaunama aukštoje temperatūroje kaitinant augalinį aliejų ir pridedant papildomą vandenilio molekulę. Tuomet aliejus tampa kietas, standus, balkšvas – išvaizda netgi primena sviestą.

Hidrinti riebalai gana neblogai atrodo sumaišyti su pieno riebalais.

Yra įvairių nuomonių dėl hidrintų riebalų įtakos sveikatai, juos leidžiama vartoti maisto pramonėje, bet daug žmonių skeptiškai vertina tokius riebalus ir jų naudojimą maisto gaminiams”, – kalbėjo D.Kliučinskas.

„Skanaus!” pataria vartotojams, kurie vertina natūralius produktus, tačiau vengia per didelio gyvūninės kilmės riebalų kiekio: riebią grietinę maišykite su liesu kefyru ar pienu.

Ir atminkite, nesvarbu, ką rinksitės – grietinę ar jos mišinį, per dieną šių gaminių suvalgykite tik tris keturis šaukštus.

Laboratorijoje nustatytas pieno riebalų kiekis:

    „Dvaro natūrali” – 30 proc.     „Senolių” – 30 proc.     Grietinės ir augalinių riebalų mišinys „Visiems” – 9,21 proc.     „Varėnos pienelio” mišinys – 1,5 proc.

    „Visiems” – 15,79 proc.     „Varėnos pienelio” mišinys –     28,5 proc.

Tiems, kurie vertina natūralius produktus, tačiau vengia riebaus maisto, patariama riebią grietinę maišyti su liesu kefyru ar pienu.